Elektrėnų profesinio mokymo centrui reklamos nereikia – geros naujienos sklinda iš lūpų į lūpas

Elektrėnų profesinio mokymo centras kviečia mokytis skirtingo amžiaus ir išsilavinimo jaunuolius. Čia priimami tiek pagrindinį, tiek vidurinį, tiek aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės. Be to, mokykloje parengtos ir programos, skirtos persikvalifikuoti ar turimai kvalifikacijai tobulinti.

Pradėjo nuo energetikų rengimo

 

Pirmasis klausimas, kurį užduodu Elektrėnų profesinio mokymo centro specialistams: galbūt energetikų miestu nuo seno vadinamuose Elektrėnuose rengiami tik šiai sistemai reikalingi specialistai? Pasirodo, pernelyg neapsirinku – mokykla 1967-aisiais įsteigta kaip profesinio mokymo įstaiga kvalifikuotiems darbininkams Lietuvos energetikos sistemai rengti.

Lietuvai pereinant prie rinkos ekonomikos, specialybių ratas plėtėsi. Pradėtos rengti namų ekonomės, sekretorės, taip pat namų ūkio meistrai, biuro komersantai, virėjai, barmenai, statybos verslo organizatoriai, kompiuterinės įrangos derintojai, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriai.

 

Nesyk keitėsi ir mokyklos pavadinimas. Dabar ji vadinasi Elektrėnų profesinio mokymo centru. Šiuo metu čia galima mokytis įvairių specialybių, pradedant kompiuterinės įrangos derintojo, finansinių paslaugų teikėjo, baigiant apdailininko (statybininko) ar staliaus. Baigusieji dešimt klasių centre gali įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Be to, mokyklos skyrius veikia Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kur pagal pagrindinio profesinio mokymo programas rengiami staliai, baldžiai, siuvinių gamintojai, suvirintojai elektra rankiniu būdu ir kompiuterinio projektavimo operatoriai.

Santykiai su potencialiais darbdaviais

 

Sektorinio praktinio mokymo centro vadovės Linos Triponienės teigimu, ypač daug dėmesio skiriama tam, kad mokiniai būtų kuo geriau parengti darbo rinkai. „Turime susikūrę puikią mokymo bazę, įsigiję moderniausios įrangos – tokios kaip saulės baterijos, vėjo jėgainė, išmanusis namas, taip pat išmaniuosius stendus, skirtus elektrikams, kitų specialybių studentams mokyti. Automobilių remontininkų klasė – su keltuvais, mokomaisiais stendais, elektrinės dalies diagnostikos įranga. Turime ir spausdintuvus, kuriais galima išpjauti, graviruoti, atsispausdinti skirtingas detales. Kiekvienoje klasėje yra projektorius, kuris nuolat naudojamas per pamokas. Svarbu, kad mokiniams mokytis būtų įdomu – tada ir rezultatai geresni“, – kalba L. Triponienė.

 

Net 70 proc. laiko centre skiriama praktiniam mokymui, visi mokiniai praktiką atlieka įmonėse. Tiesa, santykius su potencialiais darbdaviais L. Triponienė vertina nevienareikšmiškai. „Dažnai sulaukiame kritikos – neva mūsų parengti specialistai per mažai kvalifikuoti, darbdaviams į jų mokymus dar tenka nemažai investuoti. Gaila, bet ir mes turime priekaištų darbdaviams – jie būsimųjų darbuotojų rengimu domisi pernelyg mažai. Kai pasiūlome bendradarbiauti intensyviau, nesulaukiame jokio atsako“, – sako L. Triponienė.

Šiais metais Elektrėnų profesinio mokymo centro pedagogai nusprendė sukviesti regiono darbdavius ir išsiaiškinti, ko profesinio rengimo sistemoje trūksta, kokių specialybių darbuotojų įmonių vadovai pageidautų. „Iš penkiasdešimties įmonių atsiliepė vos keletas. Potencialūs darbdaviai tik dejuoja, bet patys keisti situacijos nesiima. Negalime suteikti būsimiems specialistams visų reikiamų žinių, išmokyti dirbti su bet kurio gamintojo įranga. Į tai turėtų daugiau investuoti patys darbdaviai. Deja, kol kas verslo atstovų indėlis į mokymą itin menkas“, – dėsto L. Triponienė.

 

Be kaltinimų prasta kvalifikacija, profesinių mokyklų darbuotojai sulaukia ir pastabų, kad profesinį išsilavinimą įgiję žmonės nėra motyvuoti. „Ir šiuo atveju nenorėtume prisiimti kaltės. Visi žinome, koks visuomenės požiūris į profesinį mokymą. Nors pastatai gražėja, mokymo procesas tobulėja, nuo sovietinių laikų įsigalėjusį požiūrį pakeisti sunku. Baigę gimnazijas jaunuoliai moka didžiulius pinigus už mokslus kolegijose, universitetuose, nors, įgiję diplomą, neranda darbo pagal specialybę. Profesijos mokymo centruose mokslas nemokamas, be to, besimokantieji gauna stipendijas. Dauguma baigusiųjų studijas turi galimybę įsidarbinti, dirbti, gerai uždirbti“, – aiškina specialistė.

 

Pasak profesijos mokytojos Astos Rainienės, dėl netinkamo visuomenės požiūrio kenčia profesinėse mokyklose besimokančių jaunuolių savivertė. „Net ir įgiję tvirtų profesijos žinių, mūsiškiai jaučiasi prastesni už tuos, kurie turi aukštojo mokslo diplomą. Daug dirbame šia kryptimi, stengiamės, kad mūsų mokiniai jaustųsi konkurencingi, visaverčiai darbo rinkoje“, – kalba A. Rainienė.

Jos teigimu, į profesines mokyklas vis dažniau ateina ne tie, kuriems nepavyko įstoti į aukštąsias mokyklas, – didžioji dalis tvirtai apsisprendę rinktis vieną ar kitą profesiją, turi tikslą sukurti savo verslą, įsidarbinti šeimos įmonėse.

 

Stojančiųjų netrūksta

 

Pedagogės džiaugiasi, kad stojančiųjų netrūksta į visas Elektrėnų profesinio rengimo centro siūlomas specialybes. „Geriausia reklama – ta, kuri perduodama iš lūpų į lūpas. Mokiniai, įgiję specialybę pas mus, papasakoja apie galimybes kitiems, todėl dauguma ateinančiųjų į centrą jau žino, ką renkasi. Populiariausios mūsų siūlomos specialybės – verslo administravimo srities: logistikos, finansinių paslaugų teikėjo, taip pat populiarios kompiuterių projektuotojo, kompiuterinės įrangos derintojo, masažuotojo, elektriko profesijos“, – pasakoja Profesinio mokymo skyriaus vedėja Birutė Misiūnienė.

Jos teigimu, centre dirbantys specialistai stengiasi atsižvelgti ne tik į Lietuvos darbo rinkos pokyčius, bet ir technologijų naujoves. „Technikos pažanga pastaruoju metu itin sparti. Pokyčiai nuolat vyksta visose srityse, todėl keistis privalome ir mes. Atsiranda vėjo, saulės jėgainės, populiarėja išmaniosios technologijos. Privalome žengti koja kojon su pažanga, sekti naujoves, diegti jas savo darbe“, – dėsto skyriaus vedėja.

 

Pasak B. Misiūnienės, besimokantieji profesinio rengimo centre turi galimybę stažuotis ne tik pas Lietuvos, bet ir pas užsienio darbdavius. „Mūsų centro projektų vadovė – itin iniciatyvi, rašo projektus, užmezga kontaktus su užsienio partneriais, darbdaviais. Štai virėjai, padavėjai, konditeriai, padavėjai ir barmenai neseniai grįžo iš Italijos, kur stažavosi kavinėse, baruose, restoranuose, tobulino praktinius įgūdžius. Absolventams, baigusiems mokslus, pagal jų poreikius suteikiama galimybė įgyti praktikos užsienyje. Taip jie pasitikrina savo gebėjimus prieš įsidarbindami, sėkmingiau įsilieja į darbo rinką“, – teigia skyriaus vedėja.

Daug dėmesio skiriama mokinių kūrybiškumui lavinti, verslumo gebėjimams skatinti. Šių metų gegužę centre vyko tradicinis pirmo kurso mokinių renginys „Jaunasis verslininkas“, kur auklėtiniai pristatė individualiai parengtas verslo idėjas, atliko praktines ir testo užduotis, susijusias su verslumo kompetencijomis ir verslo kūrimu. „Panašūs konkursai – tai galimybė ne tik skatinti verslumą, bet ir tobulinti lyderystės įgūdžius, kūrybiškumą, skatinti kritinį mąstymą, atvirumą naujovėms“, – dėsto B. Misiūnienė.

 

Jos teigimu, mokykla gali pasigirti ne viena sėkmės istorija, kai mokiniai įsidarbina prestižinėse darbovietėse, įstoja mokytis į aukštąsias mokyklas, kelia kvalifikaciją ir kyla karjeros laiptais. „Sulaukiame vis daugiau darbdavių iš bankų, „Maximos“, „Senukų“, kitų didžiųjų prekybos centrų, logistikos įmonių, sporto klubų, restoranų, kurių atstovai dar ne taip seniai ir kalbėtis su mumis nenorėjo. Jie iš anksto ieško sau praktikantų ir darbuotojų. Darbo rinkoje pastaruoju metu specialistų vis labiau trūksta, todėl mūsų absolventai itin paklausūs“, – pasakoja specialistė.

Pedagogų kolektyvas – motyvuotas ir norintis dirbti

 

Pasak B. Misiūnienės, Elektrėnų profesinio rengimo centrą mokiniai renkasi ir dėl čia dirbančių specialistų, kurie ypač atsidavę savo profesijai. Dabartinis centro pedagogų kolektyvas susiformavo maždaug prieš penkerius metus, tuo metu dirbti atėjo daug iniciatyvaus jaunimo, kuris visus veda į priekį.

A. Rainienė sako, kad dirbti centre gera, visi pedagogai nuolat mokosi ir tobulėja. „Visi sprendimai – nuo mokyklos valdymo iki įvairių organizavimo veiklų – priimami kartu, pasitarus. Nė vienas darbuotojas nepaliekamas nuošalyje, kiekvienas jaučiasi svarbus. Be abejo, permainų nebūtų be centro direktorės Silvos Lengvinienės. Ji ne tik pati kupina idėjų, bet ir geba jomis uždegti kitus. Turime tiek iniciatyvų, kad vos spėjame suktis – tarsi voverės rate. Stengiamės dalyvauti visose įdomesnėse projektinėse veiklose“, – sako specialistė.

 

Vienas iš įdomesnių projektų – pusantrų metų trukusios magistrantūros studijos „Švietimo lyderystė“, kurių programose dalyvavo net penki Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytojai: Asta Rainienė, Asta Jokšienė, Visvaldas Ašmena, Jolanta Jasukaitienė ir Marius Budėnas. Projekto tikslas – ugdyti naują švietimo įstaigų vadovų kartą, kad, baigę studijas, jie galėtų organizuoti ir įgyvendinti pokyčius ne tik mokykloje, bet ir visoje savivaldybėje.

„Mūsiškiai rinkosi neformalias studijas pagal visas tris programas: „VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro plėtra kuriant energetikos sektorinį praktinio mokymo centrą“, „Statyba, rekonstravimas, remontas“, „Įranga, įrenginiai ir kitas turtas“. Mokytojai kėlė kvalifikaciją, dalijosi patirtimi. Jie lankė paskaitas šeštadieniais, dėstė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universiteto dėstytojai. Svarbiausi pokyčiai, žinoma, turi vykti mūsų centre. Ieškosime būdų, kaip pritraukti į profesines mokyklas daugiau mokinių, gerinsime profesinio mokymo įvaizdį. Taip pat analizuosime, kokių specialistų trūksta darbo rinkoje, bandysime keisti požiūrį į profesiją. Mokymai suteikė mums galimybę siekti geriausio rezultato“, – pasakoja L. Triponienė.

 

Pasak B. Misiūnienės, net ir pasiekus gerų rezultatų, labai svarbu eiti į priekį – tik tokiu būdu galima išlikti konkurencingiems. Artimiausiu metu elektrėniškių laukia dar daugiau darbų: nuo rugsėjo 1-osios, vykdant profesinių mokyklų tinklo pertvarką, prie Elektrėnų profesinio mokymo centro prijungiama Aukštadvario žemės ūkio mokykla. Pasak centro specialistų, teks keisti kai kurias profesijas, visų darbuotojų laukia naujas veiklos etapas.