Ekspertė: gerbiu Lietuvą vien už tai, kad ji pripažįsta fizinio aktyvumo problemas

Gedas Saročka
,
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto komunikacijos vadovas

„Daugelis sportą sieja su atstovavimu savo šaliai įvairiose aukšto lygio varžybose. Tai – siaura ir neteisinga, sportas yra daug daugiau“, – interviu LTOK.lt sakė tarptautinių ryšių vadovė iš Didžiosios Britanijos Vivienne HOLT. Jaunimo sporto vystymo projektus įvairiose pasaulio šalyse įgyvendinanti ekspertė Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame „Olimpinio švietimo forume“ pristatė pranešimą „Ateitis Lietuvai: kodėl fizinis ugdymas ir sportas turi rūpėti“.

 

„Lietuva – labai graži šalis. Esu sužavėta Vilniaus senamiesčio ir istorijos. Kiekvieną kartą, kai atvykstu, vis kažką daugiau sužinau apie jūsų sostinę. Taip pat man labai patinka susitikti gerus draugus, čia žmonės itin draugiški. Tikrai draugiškesni nei namie, ypač su dabartiniais „Brexit“ iššūkiais“, – juokdamasi kalbėjo V. Holt.

 

Eglės Jasiukaitytės nuotraukos

Kodėl priėmėte kvietimą atvykti į forumą? Ar fizinis aktyvumas išties atrodo didelė problema Lietuvoje?

Manau, kad bet kurioje šalyje, įskaitant ir Lietuvą, fizinio aktyvumo kokybė visada galėtų būti geresnė. Žinau, kad Lietuvos mokyklose yra tam tikras sutartas kūno kultūros valandų skaičius. Mano manymu, svarbiausia tokioje situacijoje yra tai, kas nuveikiama per skirtą laiką. Kiekviena fizinio aktyvumo valanda turi būti kokybiška, nes tik tokios duoda apčiuopiamą naudą. Tai yra iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir visoms kitoms šalims.

 

Kaip Lietuva šiame kontekste atrodo tarp kitų Senojo žemyno šalių?

Tikrai labai džiugina, kad Lietuvoje norima įvesti daugiau kūno kultūros pamokų. Tai būtų tikrai daugiau nei vidurkis kitose Europos šalyse. Tačiau ne valandų skaičius yra svarbus, o kokybė. Turint kvalifikuotus, motyvuotus ir entuziastingus ugdytojus tą laiką galima išnaudoti labai naudingai.

 

Kiek sporto reikia vaikams mokykloje?

Tai turėtų būti kažkas daugiau nei fizinis aktyvumas siaurąja prasme. Jei norime turėti sveikus vaikus, kurie sėkmingai žengtų mokslų keliu ir būtų psichiškai tvirti, turime plėtoti fiziškai aktyvias mokyklas, kurios ne tik įtrauktų kūno kultūros pamokas, bet ir, pavyzdžiui, darytų 10 minučių pertrauką per matematikos pamoką energingiems pratimams. Taip padėtume kūnui ir protui veikti vėl išvien. Taip pat mokykloms reikia tam tikros įrangos, leidžiančios vaikams užsiimti aktyviais žaidimais per pertraukas.

 

Pranešime skambiai sakėte, kad fizinis aktyvumas gali atnešti sėkmę Lietuvai? Kaip?

Galima spekuliuoti įvairiais statistiniais skaičiais, tačiau nedidelis tyrimas man sako, kad daug jaunų žmonių, baigę mokslus, išvyksta iš Lietuvos. Galbūt jiems kitos šalys atrodo patrauklesnės, galbūt nesijaučia įvertinti, nemato palankių pokyčių. Kaip sportas gali padėti? Sportas plėtoja tas savybes, kurių taip trokšta įvairūs darbdaviai. Čia taip pat reikėtų kalbėtis su darbdaviais, kad jie suprastų, kaip tos sporte ugdomos žmogaus kompetencijos gali padėti pasiekti daugiau sėkmės versle.

 

Galbūt sporte ugdomos savybės laikui bėgant gali tapti svarbesnės už švietimo įstaigos baigimo diplomą?

Tyrimai parodė, kad daugumai aukštą akademinį laipsnį turinčių jaunų žmonių trūksta komunikacijos įgūdžių, mokėjimo dirbti komandoje ir atsparumo, sugebėjimo atsitiesti po nesėkmių. Daugelis iš mūsų susiduriame su šiais dalykais savo darbuose ir kasdienybėje. Ne visada akademinė sėkmė suteiks įgūdžių, reikalingų žmogui gyvenime.

 

Ką galėtumėte pasakyti tiems, kurie teigia, kad jiems sportas nereikalingas – vis tiek netaps sportininkais, kam vargti?

Daugelis sportą sieja su atstovavimu savo šaliai įvairiose aukšto lygio varžybose. Tai nėra teisinga. Sportas – bet kuri aktyvi veikla, kurią renkiesi. Gali žygiuoti, irkluoti baidarę, važiuoti dviračiu. Neprivalote kelti aukštų tikslų ir galvoti apie profesionalų lygį. Turime suvokti, kokią naudą neša sportas. Sportas yra sveikas gyvenimo būdas, buvimas gamtoje padeda psichinei sveikatai, mes tampame atsparesni ligoms ir taip toliau. Tai taip pat galėtų teikti malonumą, bendravimą su gerais draugais, padėti socializuotis. Tai yra daug daugiau nei sportas. Mums nereikia tapti olimpiečiais ar čempionais, kalbame apie tai, ką sportas gali mums duoti.

 

Turime pripažinti patys sau, kad sportas yra kur kas daugiau, tai ne tik įmesti kamuolį į krepšį ar pelnyti įvartį?

Tai yra daugiau nei sportas savo siaurąja prasme – dalyvauti varžybose ir siekti rezultato. Aiškinant žmonėms reikėtų pabrėžti, kad čia dedami pamatai savybėms, kurios nepaprastai reikalingos gyvenime.

 

Dirbate su daugybe jaunimo sporto vystymo projektų įvairiose šalyse. Ką galite pasakyti apie vaikų fizinį aktyvumą Europoje?

Fizinio aktyvumo trūkumas Europoje vis dar yra milžiniška problema. Tai matome ir Didžiojoje Britanijoje. Kodėl? Turime būti atsargūs, klijuodami etiketes fizinio aktyvumo ir sporto apibrėžimams.

Lengva pasakyti, kad problema yra ta, jog vaikai nepakankamai užsiima aktyvia veikla ar sportu. Tačiau čia įtakos turi daug daugiau faktorių – maisto pramonė, reklamos, technologijos. Tėvai dabar visur nuveža vaikus ir leidžia jiems daug sėdėti. Todėl yra daugybė priežasčių, kodėl fizinio aktyvumo stoka tampa problema. Ką galime padaryti? Išnaudoti fizinį ugdymą kaip variklį būtinoms permainoms.

 

Kokia situacija visame pasaulyje?

Kalbant apie fizinį ugdymą, Europa, palyginti su kitais žemynais, yra pažengusi į priekį. Skirtingose pasaulio vietose yra nevienodas požiūris į fizinį ugdymą. Pavyzdžiui, sportas Jungtinėse Amerikos Valstijose labiau vertinamas kaip tam tikrų sportinių savybių plėtojimas, ten tikrai neišryškinamos žmogiškosios savybės, kurias per sportą galima įgyti ir panaudoti gyvenime. Kitur vis dar vyksta ėjimas plėtojimo proceso link, ten sporte dominuoja rutina ir režimas, koks pas mus buvo prieš 20–30 metų.

Dar čia reikėtų atsižvelgti ir į kultūrinius skirtumus – kai kur normalu, kad vaikai žaidžia lauke, mėgaujasi aktyvia veikla, laipioja po medžius. Kiekviena šalis yra skirtinga ir turi savo kelią, tačiau kas mane džiugina ir suteikia vilties – Europoje (o kartu ir Lietuvoje) pripažįstame, kad turime problemą ir reikia permainų. Reikia suprasti, kad jei norime permainų, reikia ir investicijų.

Tokie renginiai kaip „Olimpinio švietimo forumas“ tai jau daro – suburia motyvuotus ugdytojus, sporto žmones, kurie gali skleisti tą gerąją patirtį ir žinias.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.