Didžėjos veiklą ir bioinžinerijos studijas suderinusi Gabija paneigia stereotipą, kad inžinerija ne merginoms

Prieš kelerius metus Moterų inžinierių bendruomenės atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei 10 proc. Europoje dirbančių inžinerijos srityje – moterys. Todėl iki šiol gajus stereotipas, kad technologijų mokslus dažniau renkasi vaikinai, tačiau neretai pasitaiko, kad inžinerija domisi ir merginos. Didinti merginų inžinierių gretas ryžosi ir Vilniaus Gedimino technologijos universitete (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultete bioinžinerijos studijas baigusi Gabija Švenčionytė, gyvenime gebanti derinti inžinerijos mokslus ir didžėjos veiklas.

Bioinžinerijos studijomis susidomi vis daugiau merginų

 

Šiemet Gabija universitete sėkmingai baigė bioinžinerijos bakalauro studijas. Ji pasakoja, kad renkantis studijų programas, dominavo biomedicinos mokslų studijos. „Galutinį sprendimą, pirmu numeriu rinktis bioinžineriją, lėmė tai, kad stojimų metu nebuvau tvirtai apsisprendusi, su kokia sritimi labiau norėčiau sieti savo ateitį – su gamtos, ar tiksliaisiais mokslais. Todėl mano atveju bioinžinerija, priklausydama fundamentiniams mokslams, jungia abi šių mokslų sritis“, – teigia VGTU absolventė.

 

Gabija drąsiai ginčytųsi ir paneigtų stereotipą, kad bioinžinerijos specialybė nemoteriška, nes bioinžinerijos katedroje, pasak jos, dažniau sutiksi merginų nei vaikinų. Mergina prisimena, kad aplinkiniai daug keisčiau žiūrėdavo į ją ne dėl to, kad pasirinko inžinerijos studijas, bet kai išgirsdavo studijų programos pavadinimą, rečiau girdimą ir tikrai nesantį populiariausiųjų sąraše. Paklausta, kokie tolesni planai, mergina kol kas nėra galutinai apsisprendusi dėl magistrantūros studijų. Planuoja daryti bent vienerių metų pertrauką, įgyti profesinės patirties dirbdama.

 

Merginos manymu, norint tapti inžinieriumi – būtinas analitinis mąstymas. „Tai tarsi raktas į daugelį inžinerinių mokslų. Tačiau dėl gero arba profesionalaus inžinieriaus statuso – sudėtingiau, norint juo tapti, neišvengiamai degi noru savo atliktu darbu palengvinti gyvenimą, nesvarbu, ar tai būtų skaičiavimai, ar išrastas naujas mechanizmas, o gal net iki šiol taikytų ir naudotų metodų optimizavimas. Ir, žinoma, ne mažiau svarbu sugebėti užbaigti pradėtus darbus“, – pasakoja Gabija.

Mergina – dinamiška ir randanti bendrą kalbą su visais

 

Kalbėdama apie save, Gabija pripažįsta, kad yra labai dinamiška, galinti rasti bendros kalbos su įvairių sričių ar skirtingo amžiaus žmonėmis.

„Ši savybė turbūt nebūtų įmanoma be pasitikėjimo savimi ir drąsos. Kai kurie žmonės, kuriuos sutikau studijų metu, mane apibūdina kaip nestandartinio mąstymo žmogų. Aš save laikau tiesiog paprastu žmogumi, kuris net ir didžiausių ginčų metu – ras kompromisą“, – sako mergina, gyvenime pamėgusi vadovautis čigongą (senovės kinų sveikatinimo forma – red. past.) praktikuojančių žmonių fraze: „kur mintis – ten energija.“

Dirbdama įgijo patirties ir patobulino įgūdžius

 

Kelerius metus Gabija dirbo klientų aptarnavimo centre. Nors ši veikla nesusijusi su studijomis, tačiau tiesioginis bendravimas su klientais padėjo perprasti paslaugų sektoriaus ypatybes bei verslo veikimo principus.

 

„Bendraudama su skambinančiais klientais tobulinau komunikavimo, komandinio darbo ir tikslų siekimo įgūdžius. Taip pat esu išbandžiusi personalo specialistės pareigas, surengusi ne vieną darbo pokalbį. Tai puiki patirtis ir galimybė sužinoti esmines klaidas, kurias daro žmonės, bandantys įsidarbinti. Pastaruosius pusę metų dirbu pardavimų skyriuje. Kalbant atvirai, mano darbo patirtis studijų atžvilgiu – nepavyzdinė, darbas neretai trukdė, nes jam tekdavo skirti daugiau laiko nei studijoms, tačiau mokiausi efektyviau organizuoti laiką. Naudingiausios buvo praktikos, atliktos Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, nes studijų metu įgytos teorinės žinios, šioje įstaigoje, pritaikomos praktiškai“, – pasakoja VGTU absolventė.

 

Šiuo metu merginai didžiausias pasiekimas – apgintas ir maksimaliai įvertintas bakalauro baigiamasis darbas. Pasakodama apie kitus rezultatus, mergina išskiria asmeninį laimėjimą – išlavintą įgūdį – užbaigti pradėtus darbus ir per trumpą laiką įsiminti daug naujos informacijos.

 

Dėl ateities planų kol kas per daug didelių lūkesčių sau nekelianti. Baigusi studijas, Gabija ketina derinti dabartinį darbą pardavimų srityje su darbu pagal specialybę. Šiuo metu didžiausias jos noras – išbandyti jėgas laboratorijoje, kuri būtų orientuota į molekulinius tyrimus, kadangi baigiamojo darbo metu tyrė molekulinės biologijos metodus.

Didžėjos pomėgis tapo darbu

 

Paklausta apie laisvalaikį, Gabija teigia, kad tai, turbūt nemėgiamiausias klausimas. Ji mananti, kad taip yra todėl, jog verčia merginą susimąstyti apie žmones įsisukusius į darbas-namai arba studijos-namai režimą.

 

„Ne paslaptis, kad paskutinis kursas kiek komplikuoja įprastą laisvalaikio leidimą, tačiau jau dabar, apsigynusi baigiamąjį darbą, vėl stengiuosi sugrįžti gyventi įprastu ritmu ir daugiau laiko leisti gamtoje. Ar tai būtų įprastas pasivaikščiojimas miško keliukais su šuniu, ar pasivažinėjimas dviračiu atokiau nuo civilizacijos man būtinas, kad nepervargčiau nuo kasdienio miesto šurmulio“, – pasakoja Gabija.

 

Iš vaikystės dar ir dabar merginą lydintis hobis, kurį įskiepijo tėtis ir senelis, yra šaškės ir šachmatai. Ji niekada nepamiršianti, kaip nekantraudavo, grįžusi iš mokyklos, sužaisti keletą šaškių ar šachmatų partijų su tėčiu. Ir paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus Gabijos laisvalaikio praleidimo būdas – muzika – jai labai patinka nekomercinė elektroninė muziką ir jos kolekcionavimas asmeninėje fonotekoje.

 

Gabija jau kurį laiką didžėjauja. Vos tik ėmėsi šios veiklos, labiau vertino ją kaip pomėgį, kuris šiuo metu tapo darbu. „Žinoma, jei groju mėgiamą muzikos stilių – to darbu vadinti negaliu, tačiau, yra užsakovai ir specifiniai reikalavimai, tada didžėjavimas tampa darbu“, – teigia mergina.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto inf.