Didesnis finansavimas ir daugiau skaidrumo sportui

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Parodoje „Studijos 2019“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) kvietė į renginį, kuriame buvo pristatyti šiemet įvykę Sporto rėmimo fondo finansavimo sąlygų pasikeitimai ir galimybės. Pasak ŠMPF direktorės Daivos Šutinytės, renginiu buvo siekiama apžvelgti lūkesčius, paaiškinti, kodėl buvo pakeistas Sporto įstatymas, kaip veiks nauja finansavimo tvarka ir pan. ŠMSM Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas Rolandas Zuoza pristatė ministerijos, kuri nuo sausio 1 d. pradėjo kuruoti sporto sritį, prioritetus: „Pradedame darbus, susijusius su sporto įstatymo įgyvendinimu. Pagrindinis tikslas buvo sukurti skaidrią ir aiškią sporto finansavimo sistemą, apimančią fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą – pastarasis finansuojamas pagal federacijų nustatytus kriterijus, pinigai jau paskirstyti. Kita suma yra konkursiniai pinigai, kurie bus skiriami per Sporto rėmimo fondą, artimiausiu metu bus galima teikti paraiškas. Vyriausybė yra patvirtinusi aprašą, kaip tas fondas veikia, dabar jį kuruoja Švietimo mainų paramos fondas kartu su ŠMSM.“

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Visi kartu dedame pastangas, kad sporto bendruomenė turėtų finansavimą, įgyvendintų projektus, didėtų fizinis aktyvumas, mūsų jaunuoliai būtų sveikesni.

 

LR Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas teigė, kad kūno kultūros ir sporto įstatymas ilgai buvo nekeistas – ir jis, ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas turėjo spragų arba neužtikrino skaidrumo, todėl permainos buvo reikalingos. Dabar atsirado aiškios kryptys, du įstatymai sujungti į vieną, skirtas didesnis finansavimas (šiemet dvigubai didesnis nei pernai, iki 2021 m. sieks 21 mln. eurų). „Visi kartu dedame pastangas, kad sporto bendruomenė turėtų finansavimą, įgyvendintų projektus, didėtų fizinis aktyvumas, mūsų jaunuoliai būtų sveikesni“, – kalbėjo K. Smirnovas. Jam pritarė ir LR Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Virgilijus Alekna, pasak kurio, sportinis aktyvumas svarbus visiems, ypač jaunimui. Visos mokyklos turės galimybę dalyvauti konkursuose, įtraukti į sportą daugiau mokinių. Didesnis finansavimas, tikimasi, leis pasiekti Europos vidurkį – šiuo metu pagal gyventojų fizinį aktyvumą Lietuva jo nesiekia.

ŠMSM tikslas – sukurti stebėsenos sistemą, kad ministerija žinotų daugiau Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo rodiklių ir galėtų priimti sprendimus, pagrįstus duomenimis ir tyrimais.

 

R. Zuoza pabrėžė, kad ŠMSM tikslas – sukurti stebėsenos sistemą, kad ministerija žinotų daugiau Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo rodiklių ir galėtų priimti sprendimus, pagrįstus duomenimis ir tyrimais. „Turiu omenyje Lietuvos sporto universitetą, Vilniaus universitetą, mokslininkus. Naujiena ta, kad nuo šiol fondui teikiamų projektų didžiausia trukmė bus ketveri metai. Mums padės Švietimo mainų paramos fondas, vėliau tikriausiai perims Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“, – paaiškino patarėjas.

 

Kornelija Tiesnesytė, Kūno kultūros ir sporto departamento vyresnioji patarėja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas, pasakojo apie „Erasmus+“ sporto projektus, kuriems 2019 m. bus skiriama 48 mln. eurų, o 2020 m. planuojama – 62 mln. eurų. Tai visai Europos Sąjungai trims kryptims skiriamos lėšos: „mažiesiems“, „didiesiems“ projektams ir ne pelno siekiantiems renginiams. Europoje sportas vertinamas kaip puikus įrankis kovai su daugeliu grėsmių (dopingu, smurtu, rasizmu, netolerancija ir pan.), o Lietuvoje nėra pakankamai vertinamas ir išnaudojamas. Palyginimui K. Tiesnesytė pateikė iškalbingus skaičius: Italija pateikia 148 paraiškas, Lietuva – 10, todėl patarėja skatino mūsų universitetus ir sporto organizacijas dalyvauti šiuose projektuose, užsiimti tiriamąja veikla, nes turime mažokai duomenų. Projektų turinys gali būti labai platus, reikia pagalvoti, ką norime duoti vaikams, kad ateityje jie siektų meistriškumo, turėtų tinkamai suformuotus įgūdžius: sportininkams neužtenka reguliarių treniruočių, reikia ir higienos įgūdžių, taisyklingos mitybos, kad, pasiekę aukšto meistriškumo finansavimo programas, jau būtų tam pasiruošę.

Nacionalinių sporto projektų galimybės juridiniams asmenims

 

ŠMPF direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova pristatė pagrindines Sporto rėmimo fondo naujoves. Pagrindinis fondo tikslas – skatinti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojus sportuoti, būti fiziškai aktyviems. Sporto rėmimo fondo lėšos proporcingai paskirstomos pagal sporto įstatyme numatytas 5 sritis:

  • fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą (50 proc. lėšų);
  • sporto renginių organizavimas (15 proc.);
  • sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas (20 proc.);
  • kvalifikacijos tobulinimas (5 proc.);
  • esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontas (10 proc.).

 

Kiekvienais metais ne mažiau kaip 10 proc. visų lėšų (kiekvienos iš 5 sričių) bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrai. Paraiškas galės teikti tik juridiniai asmenys, tačiau jų teisinė forma ar registracijos vieta nėra ribojama, taip sudarant galimybes dalyvauti ir užsienio lietuvių bendruomenėms, tačiau galioja nuostata, kad didžioji dalis projekto rezultatų turi atitekti Lietuvai. Sporto rėmimo fondo paraiškoje prašoma dotacija negali būti mažesnė kaip 3 tūkst. (išskyrus esamų sporto bazių plėtros, priežiūros ir remonto sritį – ne mažiau kaip 5 tūkst.) ar didesnė nei 450 tūkst. eurų. Kiekviena paraiška, kuri neatitiks šių kriterijų, bus vertinama kaip netinkama. Sporto projektų administravimo lėšoms numatyta ne daugiau kaip 15 proc. nuo visų prašomų sporto rėmimo fondui lėšų. Dar viena būtina sąlyga – ne mažiau kaip 7 proc. nuosavų arba kitų šaltinių lėšų indėlis į sporto projekto finansavimą. Sporto projekto administravimo išlaidoms gali būti numatyta ne daugiau kaip 15 proc. sporto projektui prašomų skirti Sporto rėmimo fondo lėšų. Projektus, susijusius su esamų sporto bazių plėtra (5 veiklos rūšis), priežiūra ir remontu, administruos CPVA, o kitas 4 veiklas – ŠMSM.

Kiekviena paraiška bus vertinama atsižvelgiant į šiuos projekto aktualumo kriterijus: gyvenamosios vietovės asmenys įtraukiami į sporto veiklas, skatinamas vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas bei asmenys skatinami reguliariai sportuoti. Galioja nuostata, kad vienas pareiškėjas vienai sporto projekto rūšiai (iš 5 išvardytų) gali teikti tik vieną paraišką – kad ta pati institucija nesudarytų sau konkurencijos.

 

Renginio pabaigoje netrūko daugybės klausimų, į kuriuos buvo atsakyta, daugiau informacijos tiems, kurie ketina teikti paraiškas Sporto rėmimo fondui, artimiausia metu bus paskelbta ŠMSM, ŠMPF, CPVA bei Kūno kultūros ir sporto departamento interneto svetainėse. Tikimasi, kad jau šią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras pasirašys tvarkos aprašus, patvirtins paraiškų formas ir bus paskelbtas konkursas, vyks mokymai (planuojama juos organizuoti penkiuose regionuose), kaip šias paraiškas pildyti. Paraiškoms teikti skiriamas mėnuo, 2 mėnesius truks svarstymas, rezultatai turėtų būti skelbiami gegužės mėnesį.

Kornelijos Tiesnesytės ir Žanos Orlovos pranešimų skaidres galima rasti čia.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu nenurodant svietimonaujienos.lt kaip šaltinio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *