Dešimt dienų, kurios gali pakeisti požiūrį…

Vaiko raidos specialistai pastebi, kad, siekiant užtikrinti nuoseklų mokymo procesą, atostogos neturėtų būti dažnesnės nei 7 ar 8 savaitės, kitaip vaikas iškrinta iš mokymosi ritmo. Apie tai, kaip pasirengta pirmiesiems pailgintiems mokslo metams, kalbamės su Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Sonata ALIJOŠIENE. Bet prieš tai, manome, verta paminėti, kad mokykla yra jauna ir savita, duris atvėrusi tik 1972 m., o po 23 metų pelniusi kompozitoriaus, Kauno miesto Garbės piliečio Viktoro Kuprevičiaus vardą. Įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pernai rugsėjo 1 d. mokykla pertvarkyta iš pagrindinės į progimnaziją.

 

Taigi, suprantama, kad kalbėti apie pailgintų mokslo metų sėkmę ar nesėkmę dar anksti, bet kokie planai?

Žinia apie pailgintus mokslo metus mokslo metų pradžioje buvo priimta kaip dešimties atostogų dienų netektis, bet devyni mėnesiai tarsi buvo laikas, per kurį su mintimi susidraugavo tiek mokiniai, tiek ir mokytojai. Psichologiniais tyrimais įrodyta, kad sąlygų pabloginimas (šiuo atveju – mokslo metų pailginimas) visada sulaukia aštresnės reakcijos nei sąlygų pagerinimas, todėl tai yra natūralu. Mokslo metų pailginimas įpareigoja mokyklos vadovus ir mokytojus atsakingai pasirengti, kad mokiniai ir jų tėvai pajaustų papildomų ugdymo dienų naudą. Siekiant įprasminti papildomas ugdymo(si) dienas, svarbų vaidmenį atlieka tikslas, kurio siekiama, ir priemonės, kuriomis bus įgyvendinamas tikslas. Mes atsakingai pasirengėme siekdami svarbiausio tikslo, kad papildomos dienos, praleistos mokykloje, turėtų praktinę naudą vaikui. Naudos siekiame dviem kryptimis: pirma, organizuodami laiką taip, kad mokiniai įtvirtintų per mokslo metus įgytas žinias ir jas taikytų praktikoje, kam neretai pritrūksta laiko įgyvendinant ugdymo programą, antra, skatindami mokinių, mokytojų, mokyklos bendruomenės ir socialinių partnerių bendradarbiavimą. Mokykloje jau 7 metus įgyvendinama Polinkiais ir gebėjimais grįsto ugdymo programa, kurios tikslas – ugdymo turinį pritaikyti skirtingiems mokinių polinkiams, poreikiams ir gebėjimų lygiams. Įgyvendinama programa įpareigoja skatinti mokymosi motyvaciją ir įtraukti mokinius į aktyvų ir sąmoningą mokymosi procesą. Todėl nuo birželio 1 iki 15 d. 50 proc. laiko skiriama dalykiniams užsiėmimams-pamokoms, per kurias mokiniai gilins atskirų mokomųjų dalykų žinias rengdami integruotus dalykinius projektus, sujungdami, taikydami ir plėsdami įgytas žinias, dar 50 proc. laiko skiriama bendruomeniškumo projektams įgyvendinti (pagal 2017–2018 m. m. ugdymo plane numatytas tematikas), tai praplės formalaus ir neformalaus bei humanistinės kultūros ugdymo galimybes.

 

Kodėl būtent taip pasirinkote?

Progimnazijoje įgyvendinama Polinkiais ir gebėjimais grįsto ugdymo programa įpareigoja mus skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, įtraukti mokinius į aktyvų ir sąmoningą ugdymosi procesą, užtikrinant geresnius mokymosi pasiekimus. Bendruomeniškumo projektų įgyvendinimas sudaro sąlygas taikyti žinias praktikoje, kuriant mokyklos pridėtinę vertę ir gerinant tarpusavio santykius. Ruošiantis pradėti taikyti etatinio darbo užmokesčio modelį, tvarūs bendruomenės santykiai ir mokinių poreikių bei pedagogų stiprybių išsiaiškinimas yra būtinas sėkmingo modelio įgyvendinimo pagrindas.

 

Kiek laiko numatyta praleisti klasėse, o kiek – kitose erdvėse?

Dešimt papildomo ugdymo dienų numatyta dirbti pagal tokią struktūrą: 8–10 val. vyks intergralaus turinio dalykiniai užsiėmimai-pamokos, nuo 10 iki 14 val. bus rengiami teminiai projektiniai darbai ir jų pristatymai, vyks teminiai renginiai.

Vadovaujantis mokyklos 2017–2018 m. m. ugdymo planu, 10 papildomų dienų numatyti tokie teminiai renginiai ir aplinkos:

• „Mokausi matematikos gyvenimui per visų dalykų pamokas“ (užsiėmimai organizuojami mokykloje);
• „Nė vienos dienos be gamtos mokslų“ (užsiėmimai organizuojami 3d klasėje, renginių salėje ir lauke);
• „Liaudies dainų ir tautinio kostiumo diena mokykloje“ (užsiėmimai organizuojami renginių salėje ir vidiniame mokyklos kiemelyje);
• „Kiekviena kalba – naujas langas į pasaulį“ (užsiėmimai organizuojami mokykloje ir mokyklos prieigose);
• „Nepriklausomos Lietuvos istorijos ženklai Kaune“ (užsiėmimai organizuojami Kauno istorinėse vietose);
• „Diena be kompiuterio ir mobiliųjų technologijų“ (užsiėmimai organizuojami atnaujintame mokyklos aikštyne, stadione);
• „Sportuoja visa mokykla: mokiniai, tėvai, seneliai, mokytojai“ (užsiėmimai organizuojami atnaujintame mokyklos aikštyne, stadione);
• „Fizinio aktyvumo nauda proto sveikatai“ (mokinių konferencija mokyklos renginių salėje);
• „Menų svarba žmogaus asmenybės formavimui(si)“ (mokinių susitikimas su poetu, kūrybinė pauzė Kauno Balio Sruogos muziejuje);
• „Keliaujame pasitikrinti mokykloje įgytų žinių“ (pažintinės-edukacinės programos už mokyklos ribų).

 

Žinome, kad nuo mokyklos įkūrimo iki šiol daugiausia ir gražiausių tradicijų išlaikė mokinių dainavimas mokyklos choruose, kad jaunųjų literatų veikla – neatsiejama mokyklos kultūrinio gyvenimo dalis. Nuo 2005 m. lituanistai organizuoja jau tradicinę „Poezijos pavasarėlio“ šventę, išleista net 12 knygų su mokinių kurtais eilėraščiais, haiku, trioletais, miniatiūromis ir pasakėčiomis. Kadangi vyriausybė pabrėžia dėmesį neformaliajam ugdymui, ar šios veiklos pasitarnaus užimant mokinius pailgintų mokslo metų dienomis?

Mokyklos pasididžiavimas dar yra ir Kryptingo meninio ugdymo programa, kuri jau baigia penktąjį sezoną, o mokiniai nuo 1 iki 8 klasės papildomai kryptingai ugdomi pasirinktoje meno srityje – chorinio dainavimo, šokio ir teatro. Mokinių įgytos kompetencijos per penkerius metus jau leidžia integruotai taikyti gebėjimus, tai jau natūraliai pavyksta organizuojant projektus ir renginius. Šiais metais papildomai į veiklas planuojama įtraukti ir neformaliojo švietimo programas mokykloje įgyvendinančius partnerius su robotikos ir rankdarbių veiklomis. Į projektines veiklas ir renginių organizavimą yra įtraukti visi formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo pedagogai bei 5–8 klasių mokiniai.

 

Ar reikėjo / reikės kokios nors pagalbos? Ar viską sprendėte savo, mokyklos, jėgomis?

Ugdymo tęstinumo planavimas – bendras mokyklos administracijos, mokyklos tarybos metodinių grupių veiklos rezultatas.

 

Linkėdami prasmingų veiklų, dėkojame už pokalbį.