Darbas nepilnamečiui: lengva ar misija neįmanoma?

Dažnas mokinys vasarą nori užsidirbti, tad kimba į rimtas darbo paieškas. Bet ar tikrai lengva nepilnamečiui susirasti darbą ir darbdaviai jų laukia išskėstomis rankomis? Deja, bet verslininkams tai nėra pati geidžiamiausia darbo jėga, nes nepilnamečių darbą riboja griežti įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašo, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ nurodytas lengvų, vaikams nuo keturiolikos ir šešiolikos metų leidžiamų darbų sąrašas, įdarbinimo tvarka, darbo laikas ir t. t. O tai gerokai apriboja nepilnamečių įsidarbinimo galimybes. Bet ar tikrai jauni žmonės negali susirasti darbo?

Mokiniai aktyviai ieško darbo

 

Lietuvoje galima dirbti nuo 14 metų. 14–16 metų amžiaus jaunuoliai gali dirbti tik savo fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, kurie yra saugūs, nekelia pavojaus sveikatai, vystymuisi. Lietuvos darbo biržos puslapyje skelbiama, kad jau nuo pavasario mokiniai aktyviai ieško laikino įsidarbinimo galimybių, o pasibaigus mokslo metams, į šalies 45 jaunimo darbo centrus kasdien užsuka vidutiniškai apie 100 mokinių, kurie domisi darbu vasarą, konsultuojasi darbo teisės klausimais. Srautas itin suaktyvėjo birželį ir liepą, juolab kad nebūtina registracija darbo biržoje – kiekvieną dieną telefonu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai atvykus teikiama informacija apie laisvas darbo vietas mokiniams ir studentams, specialiai visoje šalyje 2 mėnesius veikė akcija „Atvirų durų dienos moksleiviams“. Užimtumo besimokantis jaunimas ieško ir per socialinius tinklus – beveik kasdien Lietuvos darbo biržos „Facebook“ paskyroje klausta, kur besimokančiam jaunimui vasaros metu būtų galima įsidarbinti (www.ldb.lt/Informacija/Veikla/Naujienos/UserDisplayForm.aspx?ID=7493).

 

Lietuvos darbo biržos duomenimis (www.ldb.lt), šių metų liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 22 644 darbo neturintys 16–29 metų amžiaus jaunuoliai ir dar besimokantys 2553, iš jų jaunesni nei 18 metų – 77 jaunuoliai, kuriems visoje šalyje birželį buvo siūlytos 133 laisvos darbo vietos. Pirmąjį mėnesį įsidarbino 170 besimokančio jaunimo.

Kiekvienais metais didžiausia laisvų darbo vietų pasiūla sezoniniams darbams yra įregistruojama pajūryje Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje ir Druskininkuose. Klaipėdos regionas sezoniniams darbams pritraukia daugiausia darbuotojų iš visos Lietuvos. Suaugusiesiems aktyvumu nenusileidžia ir besimokantis jaunimas. Gegužės–birželio mėnesiais Klaipėdos jaunimo darbo centras konsultacijų suteikė 767 mokiniams, Palangos – apie 100 mokinių. Birželį darbdaviai pateikė 338 laisvas darbo vietas sezoniniams darbams ir prie 56 buvo pažymėta, kad įdarbintų besimokantį jaunimą.

 

Jau yra susiformavusi kultūra, kada mokiniai važiuoja dirbti į pajūrį – kavinėse, baruose, įvairiuose kioskuose, paplūdimyje.

15min.lt Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė taip pat pabrėžė, kad populiariausia mokinių darbo vieta vasarą – pajūris. „Mokiniai vasarą daugiau dirba pavienius darbus – neretai pas pažįstamus, galbūt kartais ir nelegaliai, kiti keliems mėnesiams išvyksta į užsienį. Jau yra susiformavusi kultūra, kada mokiniai važiuoja dirbti į pajūrį – kavinėse, baruose, įvairiuose kioskuose, paplūdimyje. Kartu laisvomis nuo darbo dienomis gali pailsėti prie jūros“, – sakė R. Matulytė. Pašnekovė pasakojo, kad dėl pailgintų mokslo metų darbdaviams buvo kiek sudėtingiau rasti darbuotojus vasaros pradžioje, tačiau dabar dauguma tų, kurie norėjo dirbti, jau yra susiradę savo darbo vietas, todėl kitiems įsidarbinti gali būti sudėtingiau (www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/nepilnameciai-medzioja-darbus-pajuryje-taciau-duris-atveria-ne-visi-darbdaviai-663-992084?copied&copied).

Darbo paieškų galimybės

 

Mokiniai darbo ieško ne tik Darbo biržoje, bet ir įvairiuose forumuose, socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta daugybė grupių, kuriose renkasi darbo ištroškę jauni žmonės. Pasiūlymų galima rasti ir darbo pasiūlymų puslapiuose, kuriuose ir patys mokiniai siūlo savo paslaugas. Aišku, amžius užkerta kelią į daugybę darbų, nes reikalaujama 18 metų, vidurinio išsilavinimo, darbo patirties, bet štai kai kuriuose skelbimuose užtenka turėti ir pagrindinės mokyklos pažymėjimą. O ir reikalavimai nepilnamečiams dažniausiai keliami ne patys aukščiausi, svarbiausia – kruopštumas, atsakingumas, noras dirbti, sąžiningumas. Beveik visuose skelbimuose ir savo jaunųjų darbuotojų tikimasi to paties.

 

Peržiūrėjus nemažai mokiniams siūlomų darbo pasiūlymų, susidarė įspūdis, kad galimybių dirbti tikrai yra. Dėmesį atkreipė ir tokie trumpalaikiai įdomūs pasiūlymai, kaip prižiūrėti šunį, kol į pajūrį atvykę šeimininkai ilsėsis prie jūros ar eis į kavinę. Reikalaujama, kad būsimas šuns prižiūrėtojas mylėtų šunis, turėtų asmeninį telefoną, tėvų sutikimą, saugią aplinką šuniui, būtų rūpestingas, sąžiningas ir atsakingas.

Ką turi žinoti darbdaviai?

 

Norint pagal sezoninio darbo sutartį įdarbinti vaiką (nuo 14 iki 16 metų amžiaus) arba nepilnametį, tenka susidurti su daugiau reikalavimų.

Vyriausybės nutarime „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ nurodoma, kad asmenys iki aštuoniolikos metų turi būti apsaugoti nuo bet kurios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl asmenų iki aštuoniolikos metų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki aštuoniolikos metų nesubrendimo. Taigi norint pagal sezoninio darbo sutartį įdarbinti vaiką (nuo 14 iki 16 metų amžiaus) arba nepilnametį, tenka susidurti su daugiau reikalavimų, nei įdarbinant vyresnio amžiaus asmenį. www.lzinios.lt pateikė atmintinę, ką turi žinoti nepilnamečio darbdaviai. Jei į darbą priimamas vaikas, darbdavys privalo gauti vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštišką sutikimą dėl vaiko įsidarbinimo. Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad vaikas ar nepilnametis gali dirbti konkretų darbą. Jei nepilnametis įdarbinamas mokslo metų laikotarpiu, taip pat reikalingas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas.

 

Norint sudaryti sezoninio darbo sutartį, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar toks darbas yra įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą. Jei ne, vadinasi, sezoninio darbo sutarties sudaryti nepavyks. Pavyzdžiui, kūrikas, deja, negalėtų būti įdarbinamas pagal šią sutartį (www.lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/sezoninis-darbas-ka-butina-zinoti-nepilnamecio-darbdaviams-/266066).

Svarbu žinoti savo teises ir pareigas

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos jaunimo darbo centrais, konsultuoja jaunimą dėl vasaros darbų.

Jaunuoliams dažniausiai siūloma dirbti pardavėjais – ledų, vaisvandenių, suvenyrų, siūlomi aplinkos tvarkymo, smulkaus remonto pagalbiniai ar skrajučių nešiotojų darbai. Vaikai nuo 14 metų per dieną gali dirbti 7 valandas, per savaitę – 35. Jaunuoliams nuo 16 iki 18 metų ribojimai tie patys, kaip ir jaunesniems, tik jiems leidžiama ilgiau dirbti. Per dieną – 8 valandas, o per savaitę 40 valandų. Ir tai darbdavius taip pat atbaido.

Tačiau tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir savo pareigas. Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos jaunimo darbo centrais, konsultuoja jaunimą dėl vasaros darbų.

 

Šiemet gana garsiai nuskambėjo istorijos apie Dainų šventėje įdarbintus nepilnamečius, kurie skundėsi neturintys sutarčių, o iš jų buvo reikalaujama daugiau, nei privalėtų pagal Darbo kodeksą. Kaip skelbta 15min.lt, mokinių buvo prašoma dirbti ilgiau nei 8 valandas, papildomas valandas padirbėti už ačiū ir pan. (www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/dainu-sventeje-idarbinti-nepilnameciai-plusta-asaromis-surenka-kritika-del-maisto-662-996568).

 

Nors maitinimą organizavusi VšĮ „Bruneros“ teisinosi, kad šventės pasiruošimui dviejų savaičių buvo gerokai per mažai, reikia tikėtis, kad įmonės atsakingiau organizuos nepilnamečių darbą ir tokių įvykių ateityje nepasikartos.

Savanorystė

 

Šiais laikais gana populiaru savanoriauti. Tie jaunuoliai, kurie galbūt neranda darbo arba tiesiog nesijaučia tam pasiruošę, nori padėti kitiems, savanoriauja įvairiose organizacijose. Savanorystė – tai ne tik visuomeninė veikla. Tai – būdas tobulėti, įgyti naujų žinių, profesinės patirties ir lengviau rasti darbą. Įvairios savanoriškos veiklos tarnybos siūlo jauniems žmonėms savanorystę atlikti turizmo, kultūros, meno centruose, muziejuose, mokyklose, darželiuose, globos namuose, sveikatos priežiūros įstaigose, bibliotekose, botanikos soduose, regioniniuose parkuose ar kitose patinkančiose vietose.

 

2018 m. už 3 mėnesius trunkančią ar ilgesnę savanorišką veiklą suteikiami 0,25 balo stojant į bakalauro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Savanorystė leidžia jauniems žmonėms greičiau subręsti, tapti savarankiškiems ir įgyti įvairiausių įgūdžių, kurių mokykloje paprastai nemoko. Be to, 2018 m. už 3 mėnesius trunkančią ar ilgesnę savanorišką veiklą suteikiami 0,25 balo stojant į bakalauro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2011 m. Lietuvoje dažniau ar rečiau savanoriaudavo mažiau nei 15 proc. jaunuolių, o dabar savanoriauja jau daugiau nei 20 proc. jaunų žmonių Taip pat svarbu pabrėžti, kad savanorystė – tai ne atostogos. Jos metu jauni žmonės neatlygintinai veiklai skiria mažiausiai 30 val. per savaitę (http://jtba.lt/naujienos/savanoryste-vienas-graziausiu-budu-atrasti-savo-gyvenimo-kelia).

 

Taip pat yra ir tarptautinė savanorystė. Tarptautiniu savanoriu gali tapti kiekvienas jaunas žmogus nuo 18 metų. Per savanorišką tarnybą jaunuolis išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir atlieka pelno nesiekiančią ir vietos bendruomenei naudingą veiklą socialinėje, kultūrinėje, gamtos apsaugos, jaunimo ir visuomenės informavimo ar kitoje srityje.

Nemažai jaunuolių vyksta padirbėti į užsienį, taip turi galimybę ne tik užsidirbti, bet ir aplankyti kitą šalį, pakeliauti, praplėsti savo akiratį. Dar jauni žmonės, kuriems per 18 metų, gali rinktis ir darbo stovyklas. Tai gali būti puiki proga padėti bendruomenei, kuriai reikia pagalbos, kartu perimant jos kultūrą ir papročius.

 

***

Taigi jauni žmonės tikrai trokšta dirbti, ieško naujų galimybių ir veiklų. Ne visada jiems atviri visi keliai, ne visada jų laukia išskėstomis rankomis, o ir darbo paieškos tikrai nelengvas dalykas, bet šiuolaikinis jaunimas nenukabina nosies ir ieško kitų kelių. Pasirinkimo galimybių tikrai yra. Darbas yra gera praktika paaugliui. Dirbant suvokiama, iš kur atsiranda pinigai, kyla jauno žmogaus savivertė, kad jis pats sugeba užsidirbti ir, norėdamas ką nors nusipirkti, neturi prašyti pinigų iš tėvų. Bet nepatartina, kad paauglys dirbtų visą vasarą. Svarbu, kad turėtų laiko ir erdvės poilsiui.

 

Mūsų inf.