Čia mūsų kraštas – Lietuva

Trispalvės skrydy – mūsų Laisvė,
Valstybės šauksmas – aš gyva!
Visam pasauliui garsiai skelbsim –
Čia mūsų kraštas – Lietuva!

Leonas Milčius

 

Siekiant ugdyti mokinių pilietinį sąmoningumą ir atsakomybę tiek pradinėje, tiek pagrindinėje ugdymo pakopoje, svarbu pilietiškumo ugdymą susieti su praktinėmis veiklomis, taikyti mokinių aktyvumo ir dalyvavimo reikalaujančius metodus: diskusijas, interviu, filmų aptarimus, kūrybinės veiklos užduotis. Mokiniai, aktyviai veikdami, kaupdami įspūdžius, mintis, emocijas, aiškindamiesi, svarstydami, darydami išvadas ugdosi svarbiausius socialinius gebėjimus bei vertybines nuostatas ir įgyja reikalingų žinių. Svarbu, jog aktyvi veikla būtų paskatinta pačių mokinių motyvacija, jų entuziazmu bei noru dalyvauti pilietinėse veiklose, kurios taptų pavyzdžiu bendraamžiams, paskatintų juos įsitraukti veikti kartu.

 

Nuo mažumės socialinei-pilietinei kompetencijai ugdyti pasitelkiama mokiniams artima, pažįstama aplinka – šeima, giminė. Aiškindamiesi mokiniai supranta, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra skirtinga, nepakartojama. Su šeimos nariais piešia giminės medį, kuria savo šeimos herbą. Pamažu einama prie miesto istorijos. Antrokams organizuojamos integruotos pasaulio pažinimo ir dailės veiklos, kuriose vaikai įvairiomis raiškos priemonėmis piešia svarbiausius miesto objektus, klausosi miesto atsiradimo istorijos, išsiaiškina miesto herbo reikšmę. Pagaliau einama prie to, kad mūsų šalis taip pat turi savo istoriją ir simbolius. Na, o vyresnėse klasėse šalia vis labiau gilinamų žinių pamažu daugėja praktinės ir tiriamosios veiklos, tradicines pamokas keičia ekskursijos, savanoriavimas, filmų peržiūra ir diskusijos. Ugdomas sąmoningas pilietis, pasiruošęs aktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime, kurti jos ateitį.

 

Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, mūsų progimnazijoje vyko gausybė įvairių renginių. Kiekvienas bendruomenės narys galėjo pasirinkti širdžiai mieliausias veiklas. Mokytojai ir mokiniai rengė rytmečius „Lietuva, mano žemės kampeli“, diskutavo apie mūsų valstybės ir tautos istoriją, ateities perspektyvas. Mokyklos cokolinio aukšto fojė papuošė mokinių dailės darbų paroda „Laisvės vėjas“, biblioteką – ekspozicija „Nepriklausomybės atkūrimo diena“, o technologijų mokytojos su mokiniais gamino vėjo malūnėlius – Lietuvos nepriklausomybės simbolius. Mažiesiems antrokams įsiminė pamoka, kurią vedė vieno iš mokinių – Žygimanto – tėtis, istorikas ir Lietuvos kariuomenės specialistas Dalius Žygelis. Vaikams suprantama kalba trumpai buvo papasakota Lietuvos istorija, paminėti svarbiausi faktai. Labai įdomu buvo išgirsti Lietuvos vėliavos atsiradimo istoriją, kokios jos versijos buvo siūlomos ir kaip galiausiai patvirtinta šiandien visų mūsų mylima trispalvė vėliava. Antrokai sužinojo, kaip vėliava pirmą kartą suplevėsavo Gedimino pilies bokšte, kaip už Lietuvos laisvę kovojo partizanai. Daug klausimų mokiniams kilo apie partizanų gyvenimą miške, jų kasdienybę, maistą, aprangą, gyvenimo sąlygas. Į visus klausimus svečias atsakė, dar labiau sudomindamas mažuosius.

 

Pradinukai neapsiribojo vien pamokomis, bet ir patys aktyviai dalyvavo šventėje. Kartu sugiedota „Tautiška giesmė“ ir pasidžiaugta 2d klasės mokinių menine programa ,,Lietuvos šalelėj“. Trečiokėliams suorganizuotas žaibo klausimų turnyras „Lietuvos veidas“. Tuo tarpu 4d klasės mokiniai pristatė etnokultūrinį projektą „Močiutės pasaka kuodelį verpia“, o 4c klasė surengė viktoriną „Pažink Tėvynę“. Gerų emocijų dozė ir pakili nuotaika buvo garantuota.

 

Šventinę savaitę sulaukėme ir svečių iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos. Gimnazistų teatro grupė, vadovaujama mokytojų Danutė Pilypavičiūtės ir Mindaugas Olbuto, aštuntokams bei mokytojams parodė integruotą pamoką – spektaklį „Akmuo, pražydęs Lietuva“. Šis pasirodymas skirtas išeivijos poeto H. Nagio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Jame paliestos labai aktualios ir skaudžios šiuolaikinėje visuomenėje temos – emigracija bei patriotizmas, suskaldyta tauta ir tėvynės ilgesys. Tai buvo išties nuostabi, patriotinius jausmus žadinanti pamoka, sulaukusi itin palankių žiūrovų vertinimų ir atsiliepimų.

 

Į progimnazijos kiemą sugužėjo tautinės vėliavos spalvomis pasipuošę ir laisvės vėjo malūnėliais nešini mokinių savivaldos nariai. Vyko pilietinė iniciatyva „Gyvasis tautos žiedas“. Net žvarbus oras nesustabdė noro įprasminti mūsų tautai svarbią šventę. Tai dar vienas būdas žaismingai, nuoširdžiai ir kartu įsimintinai pasidžiaugti svarbia valstybine švente!

 

Mokinių savivaldos nario Nikitos inicijuota istorijos viktorina „Niekas negali pakeisti vardo, parašyto istorijos ranka“ subūrė pajėgiausius 5–8 klasių atstovus parodyti istorines žinias. Renginys užbūrė dalyvius mokinio sukurtais originaliais klausimais, žaibiška vedančiojo reakcija ir dalyvių azartu nugalėti. Po įnirtingos kovos I vieta džiaugėsi 8m klasės istorijos žinovės. Nugalėtojams buvo įteikti diplomai, dalyviams skirtos padėkos. Viktorinos rengėjus bei dalyvius pasveikinęs progimnazijos direktorius Kęstutis Subačius, tai pat uždavė savo sugalvotą klausimą Lietuvos istorijos tema taip dar labiau sužadindamas žaidėjų smalsumą. Labiausiai džiugina, kad mokinių savivaldos nariai yra iniciatyvūs, turi idėjų, geba, pasitelkę įvairius būdus, pravesti išskirtines istorijos pamokas.

 

Šventinę renginių savaitę vainikavo nuolatinio mūsų talkininko Daliaus Žygelio ir direktoriaus Kęstučio Subačiaus inicijuota paskaita. Svečias pristatė filmą „Vanago sugrįžimas“, skirtą legendiniam partizanui Adolfui Ramanausku-Vanagui ir jo palaikų atradimo istorijai. Priminsime, jog D. Žygelis paskyrė nemažai laiko tyrinėdamas šio ir kitų partizanų biografijas, taip pat labai daug prisidėjo prie to, kad būtų atrasti ir identifikuoti A. Ramanausko-Vanago palaikai. Mokiniams buvo be galo įdomu ne tik pasižiūrėti filmą, bet ir užduoti klausimus svečiui, sužinoti informaciją apie tai, kas „liko už kadro“. Kaip jau minėta, tai ne pirmas D. Žygelio apsilankymas mūsų progimnazijoje. Jis ne tik skaito veda pamokas ar skaito paskaitas mokiniams, bet ir pristatė keletą parodų. Visos iniciatyvos sulaukė nemenko susidomėjimo, todėl neabejojame, jog tęsime susitikimus, bendras veiklas ir ateityje. Taip pat galime pasidžiaugti, jog progimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru dėl bendrų edukacinių renginių, parodų pristatymo. Tokie renginiai tikrai paįvairins mokinių ugdymo procesą, paskatins mokinius dalyvauti netradicinėse veiklose, įgyti daugiau žinių ir patirties.

 

Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvos nepriklausomybės jubiliejų paminėjome su trenksmu, o džiaugsmingi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai neišblės iki kitų metų švenčių!

 

Antanas Meištas

Vilniaus Antano Vienuolio prog-jos istorijos mokytojas ekspertas

Deimantė Navakienė

Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė

Eglė Ačienė

Anglų kalbos vyr. mokytoja