Būtina mokinius supažindinti su dirbtinio intelekto galimybėmis

Lietuvos mokiniai yra bene geriausiai aprūpinti mobiliaisiais įrenginiais, tačiau, palyginti su visa Europa, rimtesnių informacinių technologijų įgūdžių jiems dar stinga. Tokias tendencijas atskleidė Europos Komisijos inicijuotas tyrimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018-ųjų Metų mokytoja išrinkta panevėžietė Renata Burbaitė įsitikinusi, kad šiuolaikiniams vaikams mokyklose durys į IT pasaulį turėtų būti atvertos kiek kitaip, nei tai daroma dabar, tačiau tam būtina keisti ne tik mokymo programas, bet ir požiūrį į technologijas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultete docentės pareigas užimanti ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje informacines technologijas dėstanti R. Burbaitė sako, kad IT pagrindai būtini bet kuriomis sritimis besidomintiems mokiniams.

Pasak jos, mokyklų programose būtina mokymo turinį artinti prie paties mokinio interesų. Tai paskatintų jaunąją kartą ne tik naudotis jau sukurtais produktais, bet ir patiems imtis kūrybos, mokytis programavimo ir kitų dalykų. „Svarbiausia mokykloje neišgąsdinti vaikų, o parodyti, kad tai labai įdomus, praktiškai pritaikomas mokslas, apimantis daug sričių, kur kiekvienas gali rasti sau kažką tinkamo“, – įsitikinusi Metų mokytoja.

 

Jos manymu, kiekvienas mokinys, nepriklausomai, kur link pasuks ateityje, turėtų išmanyti pagrindinius algoritmų sudarymo principus ir įgusti elementariai programuoti. „XXI a. sunku įsivaizduoti sritį, kur nebūtų reikalingos šios žinios. Tinkamai parinkus ir pateikus mokymo(si) turinį, algoritmavimas ir programavimas tikrai nėra „paukščių kalba“, – teigia R. Burbaitė, KTU dėstanti Objektinio programavimo ir Programų inžinerijos procesų modulius.

Metų mokytoja nesvaičioja teoriškai – kolegos iš visos Lietuvos gerai žino R. Burbaitės iniciatyvas, kai jos paskatinti mokiniai dalyvauja ir skina laurus įvairiuose IT konkursuose, robotų varžybose ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.

Dirbtinis intelektas – pažintinas nuo mažumės

 

„Labai norėtųsi, kad prie vieno stalo susėstų mokytojai, universitetų dėstytojai ir susitartų dėl esminių momentų bei bendromis jėgomis atnaujintų programas. To reikia, kad būtų atsisakyta pasenusių, neaktualių dalykų, atsirastų naujos modernios temos“, – viliasi pedagogė.

Ji pritartų idėjai mokykloje išsamiau supažindinti vaikus su dirbtinio intelekto (DI) teikiama nauda ir esminiais principais. Būtent ši ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama technologija ryškiai keičia ir keis augančios kartos ateitį.

 

„Kai kurie dabartiniai mokiniai ne tik turi žinių apie vaizdų atpažinimą socialiniuose tinkluose, autonominius automobilius, robotus, bet ir bando pritaikyti dirbtinį intelektą patys“, – pasakoja R. Burbaitė, labiau nei gautu apdovanojimu besidžiaugianti savų mokinių pasiekimais. Pavyzdžiui, prieš porą metų R. Burbaitės mokinys Adomas Paulauskas, taikydamas mokymosi pastiprinant algoritmą, sukūrė ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso finale pristatė darbą „Virtualia realybe pagrįsti reabilitaciniai žaidimai“. A. Paulauskas buvo apdovanotas specialiuoju PRACE prizu už geriausią kompiuterių mokslo srities projektą – jaunasis tyrėjas laimėjo apsilankymą superkompiuterių centre Amsterdame. „Jo sukurtas žaidimas leidžia traumas ar judėjimą sutrikdančias ligas patyrusiems pacientams reabilitacinius pratimus atlikti namie. Pavyzdžiui, spardyti virtualius kamuoliukus“, – mokinio sukurtą inovaciją apibūdina mokytoja. Ir tam nereikia jokių ypatingų sąlygų – pakanka tik kompiuterio ir lengvai prieinamo jutiklio, kurį galima įsigyti bet kurioje elektronikos prekių parduotuvėje.

 

Šie metai taip pat spėjo padovanoti dar vieną pergalę. R. Burbaitės mokinys Paulius Jasėnas Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo finale pristatė darbą „Paslaugos trikdymo atakų filtras, pagrįstas prižiūrimojo mokymosi algoritmu“. Mokinys užėmė 3 vietą ir pelnė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje įsteigtą specialųjį prizą – dviejų dienų kelionę į Europos Sąjungos institucijas Briuselyje.

Robotai mokytojų neišstums

 

R. Burbaitės nuomone, DI atveria naujus kelius ir patiems pedagogams, todėl ateityje atsiras dar daugiau galimybių individualizuoti mokymą(si), pritaikyti turinį prie mokinio žinių lygio, mokymosi stiliaus. Nors darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje DI gali pakeisti net 70 proc. dabartinės darbo jėgos, Metų mokytoja nesibaimina, kad pedagogus išstums robotai. „Mokytojas ar dėstytojas ir ateityje išliks reikalingas, tik jo vaidmuo keisis. Jis bus mentorius, patarėjas“, – apibendrina R. Burbaitė.

 

Kauno technologijos universiteto inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *