Būsimos mokytojos patirties sėmėsi Marcinkonių pagrindinėje mokykloje

Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos studentai, mokydamiesi dalykų didaktikos, modeliuoja įvairias ugdymo situacijas, aiškinasi, kaip taikyti tikslingus ir prasmingus, šiandieninėms ugdymo sąlygoms racionalius metodus. Vienos sudėtingiausių veiklų – darbo modeliavimas vienoje klasėje dirbant su įvairaus amžiaus tarpsnio vaikais. Labai naudinga ir prasminga išbandyti tokią patirtį. Šiais metais gegužės 6 d. II kurso studentės kartu su dėstytoja Daiva Jakavonyte-Staškuviene vyko į Marcinkonis. Kelionė prasidėjo labai anksti – traukinys iš Vilniaus išvyko 5 val. 55 min. Buvo verta anksti keltis, nes geranoriškas Varėnos r. Marcinkonių pagrindinės mokyklos pedagogų bendruomenės sutikimas atskleidė tikrąją ugdytojo ir ugdymo esmę – žmogiškųjų pamatinių vertybių puoselėjimą. Dėkojame ugdytojoms Genutei Čeplikienei, Ritai Levonovičienei ir Irenai Makselienei už nuoširdų sutikimą, pasidalijimą gerąja darbo patirtimi, patarimus, sudarytą galimybę vaikams organizuoti ugdomąsias veiklas.

 

Dalijamės būsimų pradinių klasių mokytojų nuomone ir įžvalgomis. Veronika, Morta ir Dovilė vedė pamokas neeilinėje klasėje, kurioje mokosi net trijų pradinių klasių mokiniai. Būsimosios mokytojos tikino, kad džiaugėsi ne tik neeiline galimybe susipažinti su mokyklos bendruomene, bet ir puikiu šansu išbandyti mokytojo darbą. „Po apsilankymo mokykloje aptarėme, kad tokio tipo mokyklos – vis dažnesnis atvejis Lietuvoje. Jos – didelis iššūkis pedagogams dirbti su skirtingo amžiaus tarpsnio ir gebėjimų mokiniais“, – sakė būsimos pedagogės.

 

Justina, reflektuodama įgytą patirtį, daugiau dėmesio skyrė mokyklos aplinkai. „Apžiūrėjus mokyklą, klases, darbo aplinką, susidarė įspūdis, kad čia bendruomeniška, jauku ir saugu. Klasėse gausu vaizdinių priemonių (raidės, skaičiai, savaitės dienų pavadinimai), mano manymu, tokia aplinka mokiniams yra maloni ir motyvuojanti. Mokyklos aplinka labai primena tą, kurioje teko mokytis vaikystėje. Mažai integruota naujųjų technologijų, bet atrodo, kad vaikai to nepasigenda. Stebint vaikų bendravimą, atrodė, kad jie labai artimi. Manau, prie to prisideda mažas jų skaičius. Tai leidžia mokytojai individualiai dirbti su kiekvienu, tačiau kyla pavojus, kad taip mokinių darbas taps nekonkurencingas, o vaikai praras motyvaciją (ką ir minėjo viena iš pradinių klasių mokytojų). Kiekviena mokytoja puikiai pažįsta mokyklos mokinius, manau, tai padidina mokinių galimybes pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ar jaustis saugiai. Galiu teigti, kad mokykla, jos tvarka ir bendruomenė paliko gerą įspūdį. Mano manymu, tai ugdymo įstaiga, kurioje mokinys ugdomas ne tik akademiškai, bet ir puoselėjama jo emocinė būsena, savijauta. Susimąsčiau, kad mokiniams labai svarbu šiluma, artuma“, – įspūdžiais dalijosi studentė Justina.

 

Ugnė, Austėja ir Dovilė teigė, kad pamatė tikrą situaciją jungtinėje klasėje. „Kaip yra sunku pritaikyti veiklas įvairaus amžiaus vaikams, besimokantiems toje pačioje klasėje. Mokiniai klasėje dirbo susidomėję, atliko įvairias veiklas. Buvo tikrai naudinga išgirsti mokytojų patirtį. Dėkojame už suteiktą galimybę pabūti tokioje aplinkoje“, – kalbėjo studentės.

Fausta, Urtė ir Rasa kelione labai džiaugėsi, nes joms buvo smagu pakeisti aplinką ir naudinga pamatyti, kaip išties vyksta pamokos jungtinėse klasėse. „Vaikai šiltai priėmė, manėme, kad viskas bus blogiau, bet esame maloniai nustebintos, nes mokiniai mokėjo daugiau, nei tikėjomės“, – teigė būsimos mokytojos.

 

Iveta, apmąstydama patirtį, išreiškė savo lūkesčius ir viltis. „Pirmiausia, vos įėjus į mokyklą, buvo gaila matyti tokį didelį pastatą beveik tuščią. Liūdna, kad taip stipriai mažėja vaikų… Buvo įdomu stebėti pradinukų pamoką, nes ji visiškai kitokia, nei mačiau per praktiką. Pastebėjau, kad šių mokinių gebėjimai skiriasi nuo miesto mokinių, tačiau jie buvo nuoširdesni, draugiškesni, mačiau, kad stengiasi atlikti užduotis geriausiai, kaip jie geba. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pabūti šioje mokykloje, susipažinti su motyvuotais mokytojais ir mokiniais“, – apie naudingą patirtį kalbėjo studentė Iveta.

 

Studentė Kotryna per išvyką kone pirmąkart pėsčiomis vaikščiojo po kaimą. Ką jau kalbėti apie apsilankymą kaimo mokykloje. „Esu mačiusi, girdėjusi apie jas, bet iš arti nebuvau regėjusi. Iš daugelio pasakojimų buvau susidariusi nuomonę, kad tokiose mokyklose dažniausiai mokosi socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Iš tiesų, pabuvusi Marcinkonių mokykloje, savo nuomonę pakeičiau. Kadangi dirbu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, kurioje ugdome priešmokyklinio amžiaus vaikus, Marcinkonių mokyklos darželinukus lyginau su savaisiais. Galiu pasakyti tik tiek, kad vaikai nesiskiria. Jie tiek pat nuoširdūs, atviri naujiems žmonėms, naujoms veikloms, pozityvūs, draugiški, smalsūs, laimingi. Remiantis mokytojų pasakojimais, dažnas iš jų gyvena sudėtingose šeimose, sunkiomis sąlygomis, dažnai pritrūksta motyvacijos, tačiau visur yra problemų. Mokytojos minėjo, kad Vilniaus mokyklose vaikai greičiausiai labiau išlepinti, turintys įvairių brangių daiktų, tačiau, remdamasi savo patirtimi, galiu teigti, kad niekur nėra tobula, visur yra dalykų, kuriuos reikėtų keisti. Todėl norėčiau palinkėti sau ir kolegėms, kaip būsimoms mokytojoms, kad nelygintume, kur ir ko vaikas turi daugiau ar mažiau, o spręstume problemas, trukdančias kiekvienam siekti didesnių aukštumų“, – pasakojo darželio auklėtoja Kotryna.

 

Studentės Jordana, Neringa, Indrė, Gabrielė ir Ieva džiaugėsi turėjusios galimybę aplankyti Marcinkonių mokyklą, sužinoti, kaip joje planuojamas, vykdomas darbas. Merginoms buvo įdomu išgirsti mokytojų patirtį, susipažinti su mokiniais. Jas labai nustebino vaikų paprastumas, nuoširdumas. Pasak būsimų mokytojų, mokiniai puikiai klausė, dirbo, buvo itin tvarkingi ir drausmingi. Neringa, dirbusi su pradinukais, pastebėjo, kad mokiniai nebuvo drąsūs, reikėjo laiko vieniems prie kitų priprasti. „Labai įsiminė darželinukų mokytojos pasakyti žodžiai: „Dirbti su tėvais yra daug sunkiau nei su vaikais.“ Mokymas(is) šioje mokykloje labai skiriasi nuo to, kurį matėme Vilniaus mokyklose per praktiką. Keistai pasijutome pagalvojusios, kad vieną dieną ir mes galime dirbti panašioje aplinkoje“, – teigė Neringa.

 

Visos dienos įspūdžius Marcinkonių pagrindinėje mokykloje apibendrinti galime Odetos mintimis: „Tikro pedagogo pašaukimas – tai duotybė mokyti ugdytinius iš visos širdies, kai mokymasis vyksta įsiklausius į savo vidinį „aš“. Nepriklausomai nuo aplinkos įtakos ar turimų išteklių, socializacijos aspektų, mokyklos vizijos, nuoširdumas paliečia pagrindines žmogiškąsias vertybines nuostatas. Tokio ugdymo sąsajų įžvelgiau Marcinkonių mokyklos jungtinėje pradinukų klasėje. Ši maža mokyklos bendruomenė lyg didžiulė šeima, mokytojus vienija vienas bendras tikslas – ugdyti visus ir kiekvieną mokinį atskirai, jungiant mokymosi klases į visumą. Pedagogų kolektyvas pasižymi vieningumu ir nuoširdumu. Aukšta pedagogių kompetencija gali atskleisti gerąją patirtį ir kitoms Lietuvos mokykloms, kaip dirbti su klase, kai joje mokosi įvairaus amžiaus tarpsnio mokiniai, kaip organizuoti mokymosi turinį remiantis pradinio ugdymo bendrąja programa, siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, išgyvenant tikrąją mokymosi aplinkos realybę. Kokia ji? Didėjantys emigracijos srautai tebevyksta iki šiol. Jie jaunus žmones „išveja“ iš kaimų ne tik į didžiuosius šalies miestus, bet ir į užsienį. Dažniausiai lieka vidutinio arba visai žemo išsilavinimo šeimos, formuojančios pagrindus savo vaikams. Dirbant tokiomis nelengvomis sąlygomis, ugdymo procese puoselėjama Marcinkonių pedagogų bendruomenės stiprybė. Jų pašaukimas ir vizija – ugdyti krašto žmones ir augančius vaikus, kurių šiuo metu sparčiai mažėja. Mane ypač sužavėjo jų atsidavimas savo darbui, ryžtas, bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas.

Nuoširdžiai pasidalyta geroji patirtis leidžia teigti, kad tik sąmoningumas ir meilė savo darbui augina žmogų. Taigi, ne kiekvienas pedagogas šiandien susimąsto apie jungtinių klasių ugdymo privalumus ir sunkumus, nors su jais gali susidurti kiekvienas.“

 

VDU Švietimo akademijos inf.