Biologijos mokytojams į pagalbą ateina aukštosios mokyklos

Skaidrė Barčienė
,
biologijos mokytoja

Balandžio 24 d. biologijos mokytojai iš skirtingų Lietuvos regionų jau antrus metus iš eilės rinkosi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) organizuojamą seminarą „Biologija biomedicinos studijų kontekste“. Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininko Simo Ignatavičiaus iniciatyva užmegzti ryšiai su šia Lietuvos aukštąja mokykla aktyviai plėtojami, kad biologijos mokytojai, šios asociacijos nariai, turėtų galimybę ne tik susitikti ir pabendrauti, bet ir pasitobulinti praktiniuose mokymuose.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis kartu su LSMU karjeros centro vadovu Linu Šablinsku biologijos mokytojus pasitiko prof. Vlado Lašo, vieno iškiliausių Lietuvos mokslininkų, auditorijoje, kur pedagogai išklausė ilgamečio LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto dėstytojo doc. dr. Rimvydo Miliausko paskaitą apie elektrinį smegenų aktyvumą ir miego fiziologiją. Susipažinus su vokiečio H. Bergerio išradimo – elektroencefalogramos (EEG) – veikimo principais ir labai įdomiais, savitais elektriniais bei cheminiais nervų sistemos veiklos pokyčiais miegant, mokytojai skubėjo atlikti laboratorinių darbų, dirbdami grupelėmis po 2–3 žmones. Tiriamajam pritvirtinus prie galvos elektrodus, elektroencefalograma buvo užrašomas elektrinis smegenų aktyvumas atliekant skirtingas užduotis. Buvo įdomu stebėti žymius EEG pakitimus, kai tiriamasis atsimerkdavo arba buvo skatinamas išlaikyti protinės veiklos aktyvumą, atlikdamas aritmetinius veiksmus mintyse. Nustebino, kad, stebint bangų pokyčius elektrokardiogramoje, buvo galima nustatyti, kada žmogus jau nebeskaičiuoja. Kai kurie mokytojai dar suspėjo panagrinėti alfa ir beta bangų amplitudžių pokyčius klausantis ramios klasikinės ir trankios roko muzikos.

Mokytojai diskutuodami pripažino, kad ši praktinė veikla labai tiktų ir jų vyresniųjų klasių mokiniams. Turėdami reikiamą įrangą ir kompiuterio programą, gimnazistai taip pat galėtų analizuoti EEG duomenis, parengti gautų duomenų lenteles ir diagramas. Tokio pobūdžio tiriamoji veikla būtų puiki galimybė fizikos ir biologijos dalykų mokytojams vesti integruotas veiklas ar projektus.

 

Anatomijos muziejuje mokytojus pasitiko muziejaus vedėja Vega Kriaučiūnienė. Ji supažindino su muziejaus atsiradimo istorija, veikla ir papasakojo apie čia demonstruojamus eksponatus. Dabartinės anatomijos muziejaus kolekcijos pagrindą (apie 80 proc.) sudaro prieš karą pagaminti prof. Jurgio Žilinsko ir jo bendražygių surinkti muziejiniai preparatai. Muziejaus demonstruojamuose eksponatuose galima ne tik susipažinti su organų anatomija ar jų patologija, bet ir pamatyti žalingų įpročių sukeltus pakenkimus žmogaus sveikatai, tad mokytojai buvo paskatinti čia atvykti su savo mokiniais ir diskutuoti sveikatos klausimais netradicinėje muziejaus aplinkoje.

 

Antrąją renginio dalį sudarė pranešimai ir praktiniai užsiėmimai histologijos ir embriologijos katedroje. Embriologijos muziejuje prof. Aleksandras Vitkus papasakojo trumpą šio muziejaus įkūrimo istoriją ir pristatė čia sukauptus eksponatus: įvairiu vystymosi laikotarpiu abortavusius ar įvairių raidos sutrikimų turinčius embrionus. Kartu su doc. Jolita Palubinskiene aprodė muziejuje išsaugotą senų mikroskopų ir preparatų kolekciją.

Histologijos ir embriologijos katedros vadovė ir Medicinos akademijos Medicinos fakulteto prodekanė prof. dr. Ingrida Balnytė palydėjo mokytojus į laboratoriją, kur papasakojo apie jų katedroje atliekamų mokslinių tyrimų kryptis. Kartu su studentėmis parodė, kaip eksperimentinės onkologijos moksliniams tyrimams naudojamas vištos kiaušinis. Viščiuko embriono chorioalantojinės membranos modelis yra skirtas tirti navikų sukeltai neoangiogenezei (kraujagyslių skaičiaus ir jų ploto padidėjimui). Tiriamas navikinių ląstelių poveikis embriono vystymuisi, išbandomas vaistų poveikis navikams ir kita.

 

Išklausius doc. J. Palubinskienės aktualią ir informatyvią paskaitą „Paauglystė – pasirengimo reprodukciniam laikotarpiui metas“, kiekvienas mokytojas turėjo galimybę naudodamiesi moderniausiais mikroskopais apžiūrėti žmogaus reprodukcinių organų histologinius preparatus.

Pabaigoje prof. dr. Ingrida Balnytė su visa savo katedros komanda pristatė inovatyvų tutorinio mokymosi metodą, kuris dažnai taikomas universitete, siekiant paskatinti sąmoningą studentų aktyvumą. Į problemą orientuoto mokymosi metodą išbandė ir biologijos mokytojai, dirbdami grupėse po 5 žmones. Mokytojai turėjo įgytas žinias apie organizmo pokyčius paauglystėje ir reprodukcinės sistemos ypatumus šiuo laikotarpiu pritaikyti praktikoje, t. y. bent trumpam įsivaizduoti esą gydytojai, išsiaiškinti ir nustatyti paciento (šiuo atveju paauglės) lytinio brendimo sutrikimo priežastis. Žinios ir išmanymas yra svarbu, bet gebėjimas jas sumaniai ir kūrybiškai pritaikyti praktikoje yra dar svarbiau. Visgi kiekviena grupelė labai kūrybiškai atliko šią išties nelengvą užduotį. Nors visų grupių minčių žemėlapiai buvo labai skirtingi, o suformuluotos hipotezės panašios, visiems biologijos mokytojams patiko bent trumpam pasijusti gydytojais.

 

Prieš metus vykęs pirmasis susitikimas, nors ir buvo tik nedrąsus pabandymas pasisemti žinių iš LSMU vadovų bei dėstytojų, visiems dalyvavusiems biologijos mokytojams itin patiko, atitiko jų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nes Ekstremalios medicinos katedroje mokytojai turėjo galimybę spręsti sudėtingas klinikines situacijas naudodamiesi kompiuterizuotais gaivinimo manekenais, imitacinių situacijų simuliatoriais. Patologinės anatomijos klinikoje teoriškai apžvelgti žmogaus patologiniai procesai ir ligų sukelti organų, audinių ir ląstelių struktūros pokyčiai. Per mokymus taip pat buvo pristatomos kaklo ir pečių juostos įtampos mažinimo praktinės rekomendacijos, specializuota mankšta darbo vietoje. Visgi dabartinis susitikimas labai nustebino ir viršijo mokytojų lūkesčius, nes praktinių veiklų, kurias galės panaudoti savo pamokose, buvo dar daugiau.

Tikimasi, kad ši graži tradicija – bendradarbiavimas su vienu geriausių Lietuvos universitetų – bus tęsiama, nes tai puiki galimybė dalyvauti aukštos kokybės renginyje. Biologijos mokytojai išlieka smalsūs, nepaliauja domėtis mokslo naujienomis ir praktinės veiklos galimybėmis, jie nori ne tik patys tobulėti, bet ir perteikti įgytas žinias savo mokiniams.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *