Bibliotekininkų išvyka

Marijampolės savivaldybės mokyklų bibliotekininkų būrelio pirmininkė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos bibliotekos vedėja Snaigė Raguckienė organizavo mokyklų bibliotekininkams išvyką automobiliais po žymias istorines Suvalkijos vietas. Kelionei vadovavo ir būti gidu mielai sutiko istorijos mokytojas Benjaminas Mašalaitis. Jis suteikė galimybę išsamiau susipažinti su turtingu regiono istoriniu ir kultūriniu paveldu, aplankant daug objektų, sietinų su Lietuvos valstybingumu, kultūrine ir švietėjiška veikla, žymių žmonių gyvenimu.

Kelionės maršrutas prasidėjo nuo Šv. Onos bažnyčios Alvito kaime (Vilkaviškio r.). Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos, neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, bebokštė, su rūsiu, vienanavė, altorius yra nišoje. Bažnyčios šventoriaus tvora mūrinė. Apie ten stovėjusią bažnyčią, statytą maždaug 1615 m., B. Mašalaitis pateikė daug įdomių istorinių faktų. Kelionė tęsėsi pro Alvito ežerą, link buvusios dvaro spirito varyklos, pažymėtos kultūros paveldo ženklu. Šis pastatas statytas 1870 m. Šalia spirito varyklos Antanas Tyzenhauzas įkūrė dvarą, vėliau jį nupirko grafai Gauronskiai. Ir vėl tesėsi įdomus Benjamino Mašalaičio pasakojimas apie tuometinį gyvenimą. Apie tai, kaip buvo laukiama Šv. Onos atlaidų, kaip jiems ruošiamasi, tvarkomasi, švarinamasi, kepami pyragai, verdama karka, užraugiama šviežių agurkų. Atlaidų dieną net skilandis būdavo prapjaunamas. Jau prieš savaitę į Alvitą eidavo elgetos. Vietiniai žmonės pasakojo, kad elgetos būdavo pamaitinamos, kartais net apnakvindindamos kluone ant šieno. Daug žmonių atvykdavo iš toli.

Dar buvo aplankytos Alvito civilinės kapinės. Jos įkurtos XIX a. antrojoje pusėje. Jų teritorijoje yra Savanorių kapinės, kurios 1936–1937 m. buvo įrengtos šaulių vado Vlado Tarasonio rūpesčiu. Buvo aplankytas ir Salomėjos Nėries sūnaus Sauliaus Bučo kapas.

Kelionė tęsėsi į poetės Salomėjos Nėries gimtinę Kiršuose. Čia išlikę tik raudonų plytų tvartas ir svirnas, namo pamatai, didelis sodas, daug medžių, poetės apdainuotas diemedis, „miegančioji“ obelis, kurios viena šaka driekiasi žeme. Ant šios šakos poetė mėgo sėdėti. Šiuo metu sodyboje gyvena poetės marti, maloniai priėmusi ir pasidalijusi prisiminimais, pasakojimais, kokiu ritmu sodybos gyvenimas teka dabar.

Aplankyta ir netoliese esanti poeto Kazio Bradūno tėviškė. Šiuo metu ją žymi skulptūrinė kompozicija su simboliniais vartais, kuriuos sukūrė tautodailininkas Raimundas Blažaitis. „Mano tėviškę užkasė gyvą, / Užpylė gruzdu, pelenais…“ – tai Kazio Bradūno žodžiai, išpjaustyti medyje. 2013 m. buvo atstatytas ir pašventintas senasis sodybos kryžius.

Paskutinis kelionės objektas buvo Paežerių dvaro rūmai. Tai išskirtinis Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Dvaro pradžia turėtų siekti XVI–XVII a. Rūmai perpinti barokinės ir klasicistinės formos. Prieš rūmus yra ovalinė apvažiuojamoji veja, kurios dešinėje stovi dvaro oficina su Belvederio bokštu, už jų – dvaro ledainė. Rūmus juosia mišraus tipo parkas, šalia – Paežerių ežeras.

Marijampolės mokyklų bibliotekininkai aplankė šį poetišką kraštą. Įspūdžiai įsirėžė atmintyje. Vieniems kaip vaikystės prisiminimas, kitus jaudino žmogaus būties fragmentiškumas, dar kitiems norėjosi klaidžioti plačiais laukais už Širvintos upelio. Neapsakomas jausmas sako, kaip verta pabuvoti tokiose vietose, kur gyveno žmonės, pasirinkę uždavinį nešti į tautiečių širdis tai, kas žadintų aukščiausias ir prakilniausias jėgas.

+1

0