Bendrųjų ir demokratinės kultūros kompetencijų ugdymas 5–8 klasių istorijos vadovėliuose

Demokratijos įsitvirtinimas nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje lėmė ir galimybę susipažinti bei pritaikyti Vakarų valstybėse išbandytas ugdymo(si) metodikas ir strategijas. Pavyzdžiu galėtų būti faktas, kad daugelyje Lietuvos mokyklų XXI a. pirmojo dešimtmečio pabaigoje įsivyravo kompetencijomis grįstas ugdymas(is). Tai deklaruojama įvairiuose švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir leidiniuose. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme numatyti švietimo tikslai aiškiai siejasi su demokratijos vertybėmis: „stiprinti demokratinės valstybės raidą“ ir „sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus“. Remiantis šiuo įstatymu ir bendrosiomis ugdymo programomis, galima teigti, kad, iki pradedant mokytis pilietiškumo pagrindų 9 (I gimnazijos) klasėje, istorijos mokomajam dalykui 5–8 klasėse tenka svarbi vieta, nes būtent tada mokiniams diegiamos ir ugdomos demokratinės vertybės. Tai liudija ir istorijos mokomojo dalyko apraše numatytas dalyko tikslas: „padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai nulemtos ir kintančios“, taip pat vienas iš uždavinių: suvokti „demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorijos raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime“. Todėl mokantis istorijos svarbios ne tik bendrosios, bet ir demokratinės kultūros kompetencijos. Kas tai yra, galima suprasti pažvelgus į pateikiamą schemą.

Pripažinkime, kad istorijos ugdymo(si) procese vadovėlis išlieka viena svarbesnių ar net svarbiausia mokymo(si) priemonė. Todėl buvo nuspręsta ištirti, kaip istorijos vadovėliai prisideda prie įvairių bendrųjų ir demokratinės kultūros kompetencijų ugdymo. Tyrimui atlikti pasirinkti trijų populiarių leidyklų – „Šviesos“, „Baltų lankų“ ir „Briedžio“ – vadovėliai.

Atlikus vadovėliuose pateiktų užduočių analizę (tiek susijusiose su pagrindine, tiek su ją papildančia dėstomąja medžiaga) paaiškėjo, kad:

• 5–8 klasėse istorijos vadovėliuose bendrosios ir demokratinės kultūros kompetencijos ugdomos tik iš dalies. Nors didžiajai daliai skirtingų vadovėlių užduočių atlikti reikalingas atkartojimas to, kas parašyta pagrindiniame tekste, dalis mokomosios medžiagos skirta ir įvairių bendrųjų kompetencijų  ugdymui.
• Bendrosios kompetencijos daugiausia ugdomos ne pagrindiniuose skyreliuose. Tokie skyreliai pavadinami „Gyvoji istorija“, „Istorinis tyrimas“, „Istorija iš arčiau“ ir juose ugdomos tiek istorijos dalykinės, tiek bendrosios (kūrybingumo, mokėjimo mokytis, pažinimo, socialinė ir kt.) kompetencijos.
• Demokratinės kultūros kompetencijos dažniausiai ugdomos grupinio darbo užduotyse. Jose mokinių prašoma kartu su bendraklasiais atsakyti į probleminius klausimus. Tokie klausimai skatina įsitraukimą į ugdymo(si) procesą, kritinį mąstymą, pagarbą demokratijai ir jos vertybėms.
• Demokratinės kultūros kompetencijų ugdymas(is) dažniausiai randamas užduotyse, kurioms reikalingos žinios apie naujausiųjų ir šių laikų istoriją. Tačiau tokiose užduotyse pasigendama prašymo mokiniams pateikti savo nuomonę apie tai, kaip jie siūlo spręsti demokratijai, kaip valdymo formai, ir demokratinei visuomenei kylančias problemas.
• Apklausus įvairių Lietuvos vietovių ir skirtingų mokyklų tipų istorijos mokytojus paaiškėjo, kad jų žinios apie demokratinės kultūros kompetencijas yra fragmentiškos. Tačiau mokytojai linkę įgyti naujų žinių, tobulinti kvalifikaciją šia tema.

Demokratinės kultūros kompetencijų modelis

Straipsnis parašytas naudojantis per autoriaus praktiką Ugdymo plėtotės centre atlikto tyrimo medžiaga. Norintieji daugiau sužinoti apie demokratinės kultūros kompetencijas ar susipažinti su visu tyrimu gali kreiptis tiesiogiai į Ugdymo plėtotės centrą arba parašyti autoriui elektroniniu paštu darius.dumcius@tvdg.lt.

+43

0