Bendrakultūrinės ir pilietinės visuomenės kūrimo kompetencijos tobulinimas

Birželio pabaigoje daugelis pedagogų jau svajoja apie atostogas, bet prieš vasaros poilsį, kai jau nebevyksta pamokos mokyklose, tinkamas laikas įgyti naujų žinių. Ugdymo plėtotės centras įgyvendindamas projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, kurio tikslas – tobulinti dalykines ir bendrąsias kompetencijas, būtinas ugdymo turiniui formuoti, įgyvendinti ir efektyvinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, pakvietė pirmąją atrinktų mokytojų grupę dalyvauti „Bendrakultūrinės ir pilietinės visuomenės kūrimo kompetencijos tobulinimas“ pirmojo modulio dviejų dienų mokymuose.

Pirmoji mokymų sesija „Mokymo turinio aktualizavimas atsižvelgiant į pasaulinę problematiką“ vyko Klaipėdoje, ją vedė Vilniaus universiteto profesorė dr. Irena Zaleskienė. Mokytojai, susirinkę iš įvairių Lietuvos savivaldybių, ne tik tobulino bendrakultūrinę ir pilietinės visuomenės kūrimo kompetenciją, mokėsi aktualizuoti mokymo turinį atsižvelgdami į pasaulinę problematiką, bet ir galėjo pasidžiaugti jūra.

Pirmąją mokymų dieną profesorė dr. I. Zaleskienė pristatė mokymų programą. Prieš pradėdama kalbėti apie teisių ir pareigų santykį, mokyklą visiems ir visokiems profesorė dr. I. Zaleskienė pabrėžė sąvokų sampratą, nes pirmiausia labai svarbu visų dalykų pedagogams teisingai suprasti ir gebėti paaiškinti mokiniams, tėvams, kartais ir kolegoms, kas yra pilietiškumas, patriotizmas ir tautiškumas. Tų sąvokų tapatinti negalima, bet jos yra glaudžiai susijusios ir neturėtų būti priešinamos. Profesorė yra pastebėjusi, kad šios sąvokos dažnai tapatinamos, kartais ir priešinamos ne tik švietimo įstaigose, bet ir žiniasklaidoje. Tą patvirtinti galėjo ir susirinkę pedagogai.

Šiai projekto dalyvių grupei pasisekė, kad mokymus vedė prof. dr. I. Zaleskienė, turinti tarptautinę pedagoginę patirtį, nuolat skatinanti diskutuoti, kritiškai mąstyti, vertinti, sakyti savo nuomonę ir t. t. Praktiniai dalykai visada lemia sėkmingesnį rezultatą, ką išbandei pats, gebėsi paaiškinti ir pritaikyti mokiniams.

Patyriminis mokymas – vienas geriausių mokymosi būdų, nes mokomasi iš savo asmeninės patirties ir atradimų. Deivido Kolbo sukurtas patyriminio mokymo proceso modelis, kuris parodo, kad mokymo procesą sudaro konkreti patirtis, jos aptarimas ir įvertinimas, išvados ir taikymas kasdieniniame gyvenime, vis dažniau taikomas mokyklose, todėl mokytojai mokymuose teoriją išbandė veikdami. Pagal patinkančią spalvą suskirstę į grupes skaitė įvairius ir skirtingai įvertintus informacijos šaltinius, juos aptarę, internete ieškojo informacijos šaltinio, kurį kritiškai įvertino pagal pasirinktus kriterijus, pristatė kitoms grupėms, diskutavo.

Antrąją mokymų dieną buvo aptartos ugdymo turinio atnaujinimo perspektyvos ir jaunimo aktyvaus pilietiškumo ugdymo(si) modeliai ir metodikos. Socialinės, pilietinės veiklos metodiką „Imkis atsakomybės“ išbandėme ir praktikoje. Lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, kitų dalykų, pradinių klasių mokytojų grupėse iš mokinio pozicijos buvo atpažįstama problema, aptariama, kaip ji bus sprendžiama. Darbas grupėse buvo pristatomas naudojant „Mokymo(si) vizualizacijos“ metodiką, kuri sudarė galimybes sukurtas idėjas išreikšti vaizdais, ženklais, simboliais. Kitų grupių nariai turėjo atpažinti ir įvardyti pavaizduotą problemą, išsiaiškinti, kokios priemonės buvo parinktos jai išspręsti. Užduotis nebuvo lengva, juolab kad ir metodika nauja: sunkiau sekėsi išgryninti ir tiksliai suformuluoti problemą, nustatyti sprendimo būdus ir priemones. Tačiau tikslinga lektorės prof. dr. Irenos Zaleskienės pagalba, patarimai padėjo sėkmingai įveikti užduotis, patirti puikių emocijų.

Dviejų dienų mokymai buvo prasmingi, suteikė puikių emocijų, malonaus bendravimo ir bendradarbiavimo patirties. Išvažiuodami iš Klaipėdos į savo miestus mokytojai išsivežė atnaujintų žinių, dalijamosios medžiagos komplektą, patirtus įspūdžius, dalykišką ir malonią bendrystę su mokymų lektore prof. dr. Irena Zaleskiene, jūros bangų ošimą… Atsisveikinome iki rudens. Rudenį lauksime antrosios mokymų sesijos.

Projektas „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.4.2-ESFA-V-715 „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“.

Prof. dr. I. Zaleskienės ir straipsnio autorės nuotraukos

+14

0