Aukštasis mokslas: aktualijos

Universitetų tarybos ir senatai priėmė sprendimus dėl dalyvavimo Seimo ir Vyriausybės siūlomoje valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje bei pateikė juos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Dauguma jų sutiko su siūlymais jungtis, todėl šiuo metu veikiantys 14 valstybinių universitetų turėtų persitvarkyti į 9. Galutinius sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims Seimas. „Turėtų atsirasti nauji statutai, kuriuose būtų matomos besijungiančių institucijų vizijos, mažinančios fakultetų, studijų dubliavimąsi. Dabartinis planas labai aiškus, sudėlioti konkretūs žingsniai, kaip vyks šis procesas: 2018–2019 m. universitetai turi pradėti jungtis“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Aukštųjų mokyklų tarybos patvirtino, kad Mykolo Romerio universitetas ketina prisijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetai. Lietuvos sporto universitetui siūloma jungtis prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

 

Vilniaus universitetas (VU) palaiko ŠMM siūlymą stojantiesiems didinti kartelę iki 4 balų. „Tai yra pozityvus žingsnis studijų kokybės gerinimo link, smulkus pokytis, tačiau, priešingai nei teigia šių pokyčių oponentai, jaunimą galėsime išlaikyti Lietuvoje tik tada, jeigu jie vertins mūsų šalies aukštąjį mokslą kaip konkurencingą, galintį ugdyti piliečius, kuriančius aukštą socialinę, ekonominę ir kultūrinę vertę“, – teigė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Kauno technologijos universitetas (KTU) vienas pirmųjų mūsų šalyje sukūrė 3 metų trukmės bakalauro studijų programą „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijos“. KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės Jurgitos Vizgirdaitės teigimu, pasirinkusieji šias studijas pripažino, kad kai kuriems iš jų studijų trukmė lėmė sprendimą studijuoti Lietuvoje. „Greitesnis specialistų parengimas rinkai, su Europos universitetais suderinamos studijos, investicijos į studijų kokybę – tai neišvengiami žingsniai, kurie būtų žengti Lietuvos universitetuose pertvarkius studijas iš vadinamojo 4+2 modelio į 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro). Šiuolaikinei kartai studijoms skirti 6 metus jau yra per ilgai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis – didžiojoje jų dalyje taikomas 3+2 modelis, kuris leidžia anksčiau įžengti į darbo rinką“, – sakė Jurgita Šiugždinienė, laikinai einanti KTU rektoriaus pareigas.

 

Mokslo ir studijų kokybė

 

Švietimo ir mokslo ministrė spaudos konferencijoje yra pristačiusi aukštojo mokslo reformos laiko juostą – atliktus ir planuojamus darbus.

Bus peržiūrimos mokslo institutų misijos – institutai yra skirtingi, todėl, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, reikia įvertinti mokslo potencialo, esančio institutuose, veiksmingumą: kaip jis sąveikauja su studijų sistema, kaip institutai padeda atliepti valstybės poreikius vykdant mokslinę veiklą ar dirbant verslui, atliekant užsakymus, kaip jie konkuruoja tarptautinėje erdvėje. Dabar vyksta diskusijos, susitikimai su institutų vadovais, per šiuos metus yra atlikta potencialo analizė. Darbo grupė darbą turi baigti vasario mėnesį ir pateikti siūlymus.

Vyksta diskusijos ir su kolegijomis, tai svarbi aukštojo mokslo grandis. Atlikta kolegijų potencialo analizė, numatomas valstybinių kolegijų vertinimas siekiant peržiūrėti situaciją. Regionuose esančiose kolegijoje ir tose, kurios yra didesniuose miestuose, situacija labai skiriasi.

 

„Studijų kokybei didinti turime tris instrumentus: siekį brėžti viziją aukštajam mokslui, numatyti reikalavimus ir tikslus aukštosioms mokykloms, kiti du pagrindiniai instrumentai yra finansavimo ir kokybės užtikrinimo sistemos. Sulaukėme kritikos, įvairių vertinimų, kad dabartinė kokybės užtikrinimo sistema nėra pakankamai veiksminga. Jei ji sėkmingai veiktų, turbūt neturėtume tokio skaičiaus veikiančių studijų programų, situacijos, kai aukštosios mokyklos akivaizdžiai turi problemų ir laiku nesiėmė priemonių užtikrinti, kad nebūtų tokio nuosmukio, kokį matome dabar“, – paaiškino ministrė. Todėl atsiranda tarptautinis mokslinės veiklos vertinimas – mažoje šalyje sunku užtikrinti nešališką, kompetentingą vertinimą visose mokslo srityse. Įsigaliojus naujam mokslo ir studijų įstatymui pereinama prie studijų krypčių vertinimo, siekiant įvertinti potencialą atskirose studijų kryptyse. Kartais vienose srityse yra dešimtys programų, o kitose vos kelios: reikia įvertinti, ar pakanka mokslinio potencialo tai studijų krypčiai veikti. 2017 m. vasarą studentams nepasirinkus arba pačių aukštųjų mokyklų sprendimu buvo atsisakyta apie 100 studijų programų, tas procesas tęsiasi. Neabejojama, kad besijungiančios aukštosios mokyklos vykdys ir sujungtas studijų programas, tai užtikrins studentams geresnes galimybes.

 

Aukštosios mokyklos pačios atsako už aukštojo mokslo kokybę, užtikrina studijų kokybę, yra akademiškai nepriklausomos institucijos. Visgi išorinis jų vertinimas ir dabartinė metodika yra peržiūrėtina, 2018 m. pradžioje Seimo sesijoje bus teikiami siūlymai dėl aukštojo mokslo išorinio vertinimo nuostatų peržiūros ir stiprinimo. Tai sudarytų prielaidas institucijoms stiprėti.

 

Tarptautiškumas

 

Kalbant apie mokslo tarptautiškumą svarbus konkursinis mokslo finansavimas. Per pastaruosius mėnesius yra pradėta daug konkursinių mokslo finansavimo priemonių ir pradedantiesiems, ir patyrusiems įvairių sričių mokslininkams. Tam skirti 67 mln. eurų.

Svarbus žingsnis – Lietuva tapo oficialia Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, CERN) nare. Tai suteiks galimybę stiprinti Lietuvos mokslinį potencialą, tarptautinį bendradarbiavimą ne tik mokslinių tyrimų, bet ir inovatyvios veiklos, edukacijos srityje – CERN gali padėti mūsų mokytojams tobulinti savo kompetenciją. Numatyta galimybė 2018 m. antrajame ketvirtyje gauti finansavimą aukščiausio lygio dėstytojams iš užsienio aukštųjų mokyklų pritraukti, tam skiriama nemažai lėšų, Lietuva sėkmingai dalyvauja „Erasmus+“, „eTwinning“ studentų ir dėstytojų mainų programose.

 

„Kelerius metus Lietuva rengė projektus, kuriais siekė įsijungti į tarptautines mokslo struktūras. Šiuo metu esame gavę beveik visų mokslo ir studijų institucijų siūlymus, kurie atveria mūsų mokslui galimybes aktyviai bendradarbiauti su mokslininkais, dirbančiais užsienio šalyse. Taip pat numatyta kurti mokslo populiarinimo centrą Kaune, daugiau nei metus aktyviai dirbama su Kauno savivaldybe, akademinėmis institucijomis, Lietuvos mokslų akademija, siekiant parengti projekto viziją. Tikimės, kad kitų metų pradžioje šis projektas bus įgyvendintas“, – tikino ministrė.

Stiprinant mokslą peržiūrimos ir doktorantūros nuostatos, siekiant pritraukti pačius stipriausius studentus, sudaryti jiems galimybes studijų metu bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomis ir mokslo centrais, siekti sėkmingos akademinės karjeros.

 

Pedagogų rengimo pertvarka

 

Jau priimtas sprendimas Seimo nutarimu Lietuvoje kurti tris nacionalinius pedagogų rengimo centrus. Mokytojus turi rengti plačios aprėpties universitetai, stipriausios aukštosios mokyklos, reikia motyvuojančių priemonių, norint pritraukti geriausius studentus rinktis mokytojo kelią. „Vykdoma ir studijų programų peržiūra, – kalbėjo J. Petrauskienė. – Sulaukėme žinios iš Europos Komisijos – ji pritarė mūsų projektui: gausime paramą, ekspertines konsultacijas, kaip pertvarkyti pedagogų rengimo studijas remiantis geriausia Europos šalių patirtimi. Peržiūrimas edukologijos mokslo potencialas, kaip stiprinti edukologijos mokslo bazę, tam numatytas papildomas finansavimas. Kuriama pedagogų paklausos nustatymo sistema – viena iš žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos dalių. Turime aiškiai žinoti, kiek ir kokių mokytojų konkrečiai savivaldybei, mokyklai reikia. Anksčiau tokios sistemos nebuvo. Šiemet atlikome ir mokytojų atlyginimų tyrimą, siekiame įvertinti situaciją. Turime žinoti, kaip vyksta mokytojų potencialo kaita, kiek mokytojų artimiausiu metu išeis į pensiją, kuriose srityse pedagogų labiausiai reikia. Yra parengtos mokytojų rengimo ir karjeros kaitos gairės, atveriamos platesnės galimybės tapti mokytoju: persikvalifikuoti sumažėjus krūviui (galėtų būti kelių artimų dalykų mokytoju, ypač 5–8 klasėse), dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacija ir užsienio šalių praktika, kurią norėtųsi perimti, – praktinė stažuotė būsimiems pedagogams. Tai būtų sudėtinė pedagogų rengimo studijų dalis. Planuojame, kad priėmimas į atsinaujinančius pedagogų rengimo centrus būtų pradėtas vykdyti 2018 m.“

 

Mokslo ir verslo sąsajos

 

Lietuvoje investuota į penkių mokslo slėnių kūrimą, reikia išgryninti jų plėtojimo kryptis, bendradarbiavimo modelius. 2018 m. pradedama vykdyti industrinė doktorantūra, šiuo metu rengiamas jos modelis, matant galimybes bendradarbiauti su verslu. Rengiama galimybė jauniesiems tyrėjams atlikti podoktorantūros stažuotes – mokslo centruose arba inovatyviose įmonėse. Moksliniams rezultatams komercinti skiriama Europos Sąjungos investicijų parama – 86 mln. eurų. Siekiant žinias transformuoti į inovacijas, ekonomikos veikimą, koordinuotai vykdyti šią veiklą (tai ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos, bet ir kitų ministerijų atsakomybė), yra sukurta mokslo ir technologijų eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba, kuri svarstys mokslo ir verslo bendradarbiavimo, stiprinimo klausimus, projektus, ieškos būdų, kaip įveiklinti sumanios specializacijos strategiją. Taip pat siekiama stiprinti Lietuvos mokslo žinomumą pasaulyje. Prieš kelias savaites įkurtas Lietuvos mokslo ryšių biuras Briuselyje leis pozicionuoti Lietuvos mokslo potencialą, stiprias grupes tarptautiniu lygmeniu. Tam skiriama apie 10 mln. eurų investicijų.

 

Aukštasis mokslas ir darbo rinka

 

2018 m. pirmajame ketvirtyje turėtų pasirodyti ataskaita, kuri leis tikslingiau planuoti skirtingų studijų krypčių finansavimą, skiriant valstybės finansavimą toms sritims, kuriose matomas poreikis ir pakankamas mokslinis potencialas siekiant užtikrinti kokybišką specialistų rengimą.

Priėmimo į aukštąsias ir profesines mokyklas sistemos turi remtis poreikių nustatymu, bus stebima absolventų karjera – į kokią sritį nueina diplomą gavęs žmogus, kokį darbą dirba, kokį atlyginimą gauna. Tai leis veiksmingiau pertvarkyti švietimo sistemą.

 

Pasak J. Petrauskienės, valstybės lėšomis finansuojamas aukštasis mokslas turi atitikti valstybės poreikius, o finansavimas – sudaryti galimybę nemokamai studijuoti bakalauro studijose. Šiandien susiduriame su nelygybe: maždaug pusė studentų moka už studijas, kita pusė gauna valstybės finansavimą, dažnai už studijas moka ir tie, kurie įstoja su aukštesniais balais nei tie, kurie kartais studijuoja nemokamai, nes skirtingose studijų srityse yra skirtinga konkurencija.

Vyriausybės programoje įvardyti rezultatai, kurių bus siekiama: šalis turi būti konkurencinga ir matoma tarptautinėje erdvėje, numatytas rodiklis – du Lietuvos universitetai tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, siekiama, kad minimalūs dėstytojų atlyginimai kiltų iki 1000 eurų.