Atvira projekto „Muzikos elementų taikymas logopedinėse pratybose“ veikla

Kovo 21 d. Telšių lopšelio-darželio „Nykštukas“ muzikos pedagogė Alma Gustienė ir aš, logopedė Elena Rudnickienė, vedėme atvirą veiklą ir pasidalijome gerąja patirtimi su rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų logopedais.

Siekdamos padėti vaikams taisyklingai tarti garsus, gerai pasiruošti mokyklai (skaityti, rašyti) nuolat ieškome pozityvių, alternatyvių ir kūrybiškų būdų. Vienas iš jų – projektas „Muzikos elementų taikymas logopedinėse pratybose“. Aptardamos šio projekto tikslus su muzikos pedagoge nutarėme, kad dainuodami su vaikais vadovausimės kalbos ugdymo modeliu (smulkiosios ir bendrosios motorikos, girdimojo suvokimo, įvairių pažintinių procesų lavinimu – mąstymu, atmintimi, vaizduote, kūrybiškumu, gražios kalbos skatinimu), naudosime įvairius muzikos elementus, padėsiančius pažinti šiuos procesus.

 

Vaiko ankstyvoji kalbos raida yra pagrįsta melodinėmis intonacijomis, atskirais garsais, kurie tampa bendravimo priemone, padedančia patenkinti pagrindinius saugumo ir bendravimo poreikius. Muzika lavina vaikų girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina kūrybiškumą, stimuliuoja psichinę ir fizinę raidą. Garsas ir ritmas glaudžiai susiję ir vienodai svarbūs vaikų raidai – gebėjimui kalbėti, judėti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turinčių vaikų motorika, klausa, balsas, kalba gali būti sėkmingai ugdomi siejant logopedinę ir muzikinę veiklas. Kadangi kalbinis ir muzikinis turinys glaudžiai susieti, su meninio ugdymo pedagoge dirbame kartu ir siekiame konkrečių tikslų.

 

Vienas pagrindinių tikslų – lavinti ugdytinių kalbą, pritaikant įvairius muzikos elementus: siekti taisyklingos artikuliacijos padargų padėties, treniruoti balso aparato paslankumą, plėtoti taisyklingo kvėpavimo įgūdžius, lavinti smulkiąją motoriką, mokyti nustatyti garso vietą žodyje, diegti socialinius (išklausymo, įsiklausymo, bendravimo) įgūdžius, ugdyti dėmesį, atmintį ir susikaupimą.

Su vaikučiais parodėme, kaip galima žaismingai ir muzikaliai atlikti artikuliacines mankšteles, belsti ritmą, lavinti smulkiąją motoriką, turtinti kalbą dainuojant daineles (apdainuojant tam tikrus objektus, menant mįsles, mokantis skaičiuočių).

 

Kūrybiškumo ugdymas darželyje yra puiki dirva visapusiškam vaiko asmenybės ugdymui. Tai logopedui ir muzikos pedagogui leidžia integruotai spręsti daugybę uždavinių vienu metu: padeda geriau pažinti vaiką, o vaikui – save, atrasti ir plėtoti jo kūrybines galias, lavinti kalbos jausmą, tenkinti vaiko pramogų, bendravimo poreikius, spręsti individualias elgesio, drausmės, etikos problemas. Pedagoginė patirtis rodo, kad kasmet į darželius ateinanti vaikų karta turi vis daugiau ir daugiau kalbos ir komunikavimo sutrikimų, kurie pasireiškia žodyno skurdumu, nenuosekliu, nerišliu pasakojimu, netaisyklingu garsų ar žodžių tarimu, nepakankamai išlavėjusiu girdimuoju suvokimu, smulkiąja motorika ir kt. Todėl būtina per užsiėmimus naudoti šiuolaikinius ikimokyklinukus sudominančius metodus, darbo būdus. Veiklas organizuoti vis įvairesnėse, netradicinėse erdvėse.