Atvira mokykla – visų mokykla

Ketvirtajame nacionaliniame švietimo lyderystės forume „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“, organizuotame vykdant projektą „Lyderių laikas 3“, dalyvavo visų Lietuvos savivaldybių atstovai ir svečiai iš 24 pasaulio valstybių, kuriose veikia lietuvių bendruomenės. Pagrindinėje pirmosios forumo dienos (vasario 28 d.) diskusijoje „Lietuvos šimtmetis: kaip migracija praturtino mūsų kraštą? Kiek atviresni pasauliui tapome?“ kalbėta ne tik apie dienos aktualijas. Forumo dalyviai paliko idėjų, samprotavimų ir minčių, kaip norėtų keistis, ką galėtų keisti savo mokyklos ir bendruomenės erdvėse, kad įvairovei – tautinei, kalbinei, religinei ar kitai – būtume labiau supratingi ir tolerantiški. 

Požiūrio ir vertybių kaita

 

Forumo dienose diskutuojant apie atvirą mokyklą ne vienas dalyvis pabrėžė požiūrio į įvairovę svarbą, – o kur kitur, jei ne mokykloje, jos mokytis. Žmonės rašė:

  • Mokytis suprasti, kad žmonių skirtybės – privalumas: tapti atviresniems naujoms iniciatyvoms ir idėjoms.
  • Matyti kiekvieno žmogaus išskirtinumą ir nesistengti jo pakeisti.
  • Atsiverti pasauliui ir pradėti juo domėtis, išeiti iš savo „saugumo burbulo“: visada pradėti nuo savęs ir nebeieškoti kaltų.
  • Dirbti bendradarbiaujant, o ne konkuruojant.
  • Visada laikytis tolerancijos principų.
  • Prisiimti socialinę atsakomybę ir nepaliauti tikėti, kad viskas yra įmanoma.
  • Suprasti, kad niekas niekam nieko neprivalo! Mes patys turime būti kelio pradžia, pabaiga ir pats kelias.
  • Mūsų daug, o Lietuva – viena, todėl pradėkime nuo kitų kultūrų, tradicijų pažinimo: žinokime, kad įvairovė turėtų prisidėti prie gerovės kūrimo, o ne griovimo.
  • Suprasti, kad mes patys nusprendžiame, ką žinome apie migrantus.
  • Siekti, kad mokykla išnaudotų visas galimybes skatindama suprasti migraciją ir emigraciją kaip reiškinius.
  • Pamatyti ir įvertinti, kiek patiems migrantams svarbu ir būtina išlaikyti savo tautinę / kultūrinę / religinę tapatybę.

Tai tik dalis renginio pokalbiuose nuskambėjusių minčių, visgi jas apibendrinant peršasi išvada: švietimo bendruomenė kalbėjo apie pagarbą ir atidą šalia esančiam, apie pastangas priimti kitą ar kitokį tokį, koks jis yra.

Idėjos mokyklai / bendruomenei

 

Dar viena forumo dalyvių pasisakymų dalis – tai konkretūs siūlymai ir idėjos mokykloms, kaip mokyklos gyvenimą ir veiklą daryti įtraukesnę ir draugiškesnę įvairiems mokiniams. Tarp užrašytų renginio dalyvių minčių vyravo nuostata kuo geriau pažinti kiekvieną vaiką, kurti sąlygas ir galimybes vaikui pažinti jį supančius žmones ir pasaulį:

  • Privalome pasikalbėti su savo vaiku apie mokykloje esančius „kitokius“ vaikus ir apie bendravimą su jais, jų palaikymą.
  • Reikia daugiau tarptautinių mainų programų tam, kad vaikai patirtų, ką reiškia atsidurti kitoje aplinkoje.
  • Susipažinti su kiekvienu imigrantu individualiai, su jų kultūra, religija.
  • Mokykloje vaikas turi patirti, kad jis yra pasaulio dalis: orientuotis ne į dalyko rezultatą, o į mokytojo, mokinio ugdymąsi naudojant dalyką kaip įrankį.
  • Pamatyti vaiko pažeidžiamumą ir tuoj pat empatiškai į tai reaguoti.
  • Daugiau bendradarbiauti su mokinio šeima.
  • Kuo greičiau mokyklose diegti socialinį-emocinį ugdymą ne teoriškai, o praktiškai! Stiprinti įtraukiojo ugdymo pozicijas ir visais įmanomais būdais siekti vaiko poreikių pažinimo.
  • Orientuotis į holistinį ugdymą, o ne akademinius pasiekimus. Norint tapti įtraukiai, mokyklai gali prireikti pagalbos, todėl viena iš idėjų – sukurti internetinį pagalbos langelį, per kurį būtų galima prašyti metodų, įrangos, patarimų, patirties ir t. t.
  • Būtina pripažinti, kad problema – suaugusiųjų imigrantų formalusis švietimas, šiandien dar neturime koncepcijos. Kas konkrečiai turi vykti klasėje, kad sukurtume aplinką, atviresnę įvairovės integracijai?
  • Pripažinti, kad imigracija labai arti mūsų, o migrantai mokyklose – jos kokybės rodiklis: mokyklas reikia ruošti priimti užsieniečius.

 

Į „Lyderių laiko 3“ forumą atvykus daugiau nei pusšimčiui užsienio lietuvių svarstymai neišvengiamai palietė lietuviškos mokyklos ne Lietuvoje klausimus. Tiek gimtinėje, tiek svetur gyvenantys lietuviai formulavo konkrečius siūlymus, ką galėtų padaryti stiprindami ryšius tarp tautiečių Lietuvoje ir svečiose šalyse:

  • Tiesti tiltus tarp Lietuvos ir užsienio šalių lituanistinių mokyklų: padėti organizuoti lituanistinę mokyklėlę Graikijoje.
  • Daugiau bendradarbiauti su pasaulio lietuvių bendruomene, išklausyti jų patirtį, pasisemti idėjų.
  • Skleisti žinią apie Lietuvą Italijos mokyklose ir lituanistinėje mokyklėlėje.
  • Vasario 16-osios gimnazija parengia imigracijai į Lietuvą, Baltarusijoje mokiniai taip pat rengiami imigracijai, manoma, kad Lietuvoje jiems sudarytos tikrai geros sąlygos.
  • Turime suprasti, kad, integruojant imigrantą į mokyklos bendruomenę, būtina kuo plačiau susipažinti su jo šalies istorija, kultūra, tradicijomis ir religija.

Mintys švietimo politikos formuotojams

 

Forumo dalyviai atviros mokyklos neįsivaizdavo be mokytojo, kuris turėtų tarpkultūrinių kompetencijų, be pokyčių egzaminų sistemoje ar bendrųjų ugdymo programų peržiūros:

  • Jei per metus pedagogui skiriamos 5 dienos kvalifikacijai tobulinti, būtina skirti bent 1 dieną migracijos problematikai spręsti. Didinti dėmesį ir finansavimą mokytojų tarpkultūriniam švietimui, užsienio kalbų mokymuisi, apie mokytojo prestižą galvoti čia ir dabar, o ne po dešimties metų.
  • Mokytojui – aukščiausią, kokybiškiausią išsilavinimą, pertvarkyti kompetencijų tobulinimą, skirti dėmesio jau dirbančio mokytojo profesiniam auginimui.
  • Keisti egzaminų struktūrą ir vertę.
  • Peržiūrėti ir keisti BUP, kad būtų „einama“ ne į plotį, o gylį.
  • Sukurti įrankius: imigrantams mokyti, grįžusių į Lietuvą vaikų integracijai, skatinti bendradarbiavimo kultūrą visais švietimo lygmenimis.
  • Skatinti ugdymo įvairovės modelių diegimą Lietuvos švietimo sistemoje.
  • Reikalinga švietimo kampanija, nes žiniasklaida klaidina, skirti finansavimą ir užsakomaisiais straipsniais šviesti visuomenę tarpkultūrinių skirtybių ir kultūrinių stiprybių tema.
  • Propaguoti įvairovių pripažinimą. Lietuvoje yra gerų pavyzdžių, kaip ugdyti įvairius mokinius, bet jie mažai žinomi ir matomi. Dalykimės: mokykimės vieni iš kitų, eikime pirmyn.

Visų mokykla

 

Antrąją lyderystės forumo dieną (kovo 1 d.) atviros mokyklos vizija pasidaliję tėvai, mokiniai ir švietimo darbuotojai išskyrė 4 sritis, svarbias įtraukesnei mokyklai formuoti: vertybės, mokyklos bendruomenė, mokyklos veiklos principai ir fizinė aplinka.

Tarp dažniausiai paminėtų vertybių – abipusis pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija, o „kiekvieno skirtingumas, unikalumas pastebimas ir priimamas kaip vertybė“. Minėdami tas pačias vertybes tiek tėvai, tiek jaunuoliai, tiek pedagogai itin daug dėmesio skyrė mokyklos bendruomenei kurti. Užfiksuotose mintyse išryškėjo bendradarbiavimo, dalyvavimo mokyklos gyvenime svarba ir poreikis:

  • Atviras bendradarbiavimas tarp mokytojų, mokinių ir tėvų. Tėvams svarbu, kad mokykla juos įtrauktų į sprendimų priėmimą, aktyviau kviestų dalyvauti patyčių prevencijoje.
  • Tėvai ir mokytojai – ugdytojai, kurie dėl vaikų gerovės turi dirbti kartu.
  • Mokyklos bendruomenės renginiuose įtraukiami vaikai, tėvai, mokytojai.
  • Bendra tėvų ir vaikų veikla: žaidimai, atviros pamokos, ilgalaikiai ir trumpalaikiai projektai, kuriuose reikalingas tėvų įsitraukimas. Šeimos savaitė ir visos mokyklos forumas.
  • Palaikomos tėvų, pedagogų, mokinių idėjos, kaip gerinti gyvenimą mokykloje, ieškomi ir randami resursai.
  • Mokykla visų: vaikų, tėvų ir mokytojų.

 

Renginio dalyviai išskyrė ne tik įsitraukimą į mokyklos veiklą ir bendrystės joje kūrimą, bet ir emocinę, psichologinę atmosferą:

  • Jaučiuosi, kad esu svarbi mokyklos dalis.
  • Draugiškas ryšys su mokytoju.
  • Mane, mokytoją, priima ir supranta kolegos ir vadovas.
  • Nėra patyčių. Nėra baimės klausti, prašyti.

 

Nemažai išsakytų idėjų buvo susijusios su mokyklos veiklos, ugdymo proceso organizavimu:

  • Visos dienos įtrauki mokykla: ir po pamokų vyksta veiklos, bet jas veda kiti pedagogai, auklėtojai, tėvai, savanoriai ir pan.
  • Įvairi, didelės pasiūlos užklasinė veikla, ugdanti tiek socialinius, tiek psichologinius vaiko gebėjimus.
  • Kiekvienos šalies, iš kurios kilę mokiniai, kultūros (rašytojų, dailininkų, mokslininkų, sportininkų ir t. t.) pristatymas.
  • Atviros diskusijos, asmenybės ugdymas, individualios iniciatyvos skatinimas, kūrybingumo ugdymas.
  • Aktualizuotas ugdymo turinys (praktika, problemų sprendimas).
  • Moko ne tik mokytojai.
  • Šiuolaikiškumas. Noriu mokytis šiuolaikiškais būdais man suprantama „kalba“.
  • Mokinių įtraukimas į ugdymo planų / temų sudarymą ir dėstymą.
  • Tikra pagalba, kai mano kompetencijos neužtenka individualiems vaiko ugdymosi poreikiams patenkinti.
  • Mažiausiai kartą per savaitę renkasi grupės mokytojų, dirbančių su ta pačia klase, kad aptartų, kaip sekasi mokiniams mokytis.

 

Aptardami atviros mokyklos viziją forumo dalyviai nepamiršo ir fizinių mokyklos erdvių, jos aplinkos. Tą pažymėjo ir mokiniai, ir tėvai, ir mokytojai:

  • Mokymasis įvairiose ne mokyklos vietose. Atviros erdvės, neįprastos klasės. Daugiau įtraukti į projektus, padedančius visuomenei.
  • Išvykų, ekskursijų už mokyklos ribų. Kviestiniai svečiai veda pamokas. Aš (mokinys) taip pat galiu mokyti.
  • Netradicinė ugdomoji veikla (ne pamoka ir ne klasėje).
  • IKT panaudojimas pamokose ir bendraujant su tėvais, globėjais.
  • Moderni, inovatyvi mokymosi aplinka. Mokinys mokykloje per pamoką naudoja modernias technologijas, vykdo mokytojo užduotį telefone. Su pasauliu bendrauja vaizdo tilto principu, naudodamas „Skype“ programą.

 

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

Simona Plienaitytė-Mikaliūnienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ tinklų koordinatorė

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.