Atvira civilinės saugos pamoka: pokalbis apie klimato kaitos faktus ir prognozes

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras (Kalvarijų g. 159, Vilnius) lapkričio 6 d., antradienį, mokinius ir mokytojus bei svečius, kurie domisi klimato kaitos, aplinkos taršos ir ekologijos temomis, kviečia į atvirą civilinės saugos pamoką temą „Ar tikrai šiluma kaulų nelaužo? Klimato kaitos faktai ir prognozės“. Pamokos svečias – jaunas mokslininkas, klimatologas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys.

„Geriau nepirkite „Teslos“ elektromobilio, bet paremkite kokią Afrikos mergaičių mokyklą, tai turės didesnį poveikį“, – vieną pigiausių ir veiksmingiausių mokslininkų įvardytų priemonių kovai su klimato kaita nurodo klimatologas J. Kilpys.

Iniciatyvos autorė civilinės saugos mokytoja Toma Grabauskaitė pirmojoje atviroje pamokoje žada daugybę netikėtų klimato kaitos faktų ir sprendimų. Antrus metus civilinės saugos būsimuosius informacinių technologijų ir inžinerijos specialistus mokanti pedagogė pasakoja, kad, siekdama kuo tobuliau paruošti įdomias pamokas, šiems metams iš anksto turėjo planą į jas kviesti svečius: „Prie teminio plano savo kompiuteryje nuolat pasižymiu kylančias mintis dėl medžiagos tobulinimo, informacijos šaltinių ar specialistų, organizacijų, su kuriais galėčiau bendradarbiauti edukaciniais tikslais.“

„Smagu, kad šis jaunas mokslininkas ir puikus, manau, pavyzdys mokiniams sutiko bendradarbiauti. Nuoširdžiai džiaugiuosi jo pagalba bei kolegų ir mokinių susidomėjimu laukiant Justinio Kilpio viešnagės mūsų mokykloje“, – sako mokytoja ir kviečia į atvirą pamoką atvykti ne tik savo, bet ir kitų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus su mokiniais.

T. Grabauskaitė atkreipia dėmesį, kad civilinė sauga įvairiomis formomis yra dėstoma skirtingose mokymo įstaigose: „Bendrojo ugdymo mokyklose pradedame nuo žmogaus saugos dar penktoje klasėje, vėliau ‒ profesinė arba aukštoji mokykla, dalis aspektų papildomai yra primenama ir darbovietėje. Taigi mokydama įvairaus amžiaus ir įvairių patirčių žmones turiu susidurti su reiškiniu, kad dažnai, remdamasi numatyta programa, pernelyg nenustebinsiu: ateina mokyti, pažinūs ir išsilavinę žmonės, kuriems reikia daugiau, įdomiau ir praktiškiau sudėliotų žinių ir gebėjimų. Tai, neslėpsiu, verčia stiebtis ir galvoti apie kitas mokymo(si) formas“, – atvirauja mokytoja, išsikėlusi sau tikslą – kiek leis valia ir galimybės, vietoje įprastų pamokų organizuoti susitikimus su atitinkamų sričių specialistais ir praktikais, kurie pagal atitinkamą temą gali papasakoti ir duoti kur kas daugiau nei ji pati.

„Atviras pamokas rengiu ne tik dėl to, ką jau minėjau. Man lygiai taip pat svarbu, kad daugiau reiškinių pažintų ir sąmoningumą lavintų ne tik mano mokiniai, bet ir kuo daugiau mokyklos bendruomenės narių ar net svečių. Švietimas turi būti be sienų, o jei tema, kurią pristatau, įdomi ir mokyklos sekretorei, tegul ji mielai ateina ‒ galbūt išgirdusi ką naudingo apie tai papasakos savo bičiuliams, šeimai, vaikams“, – šypsosi civilinės saugos mokytoja T. Grabauskaitė.

T. Grabauskaitę stebina, kad kol kas civilinė sauga iš tikro nėra svarbi bemaž niekam – kol žmogus, organizacija ar šalis kaktomuša nesusiduria su realiu pavojumi ar jo grėsme, apie tai nė negalvojama.

Dar vienas mokytojai labai malonus šios iniciatyvos aspektas ‒ į tokias pamokas kartu su savo mokiniais ateina ir kiti kolegos. „Pavyzdžiui, išgirdusi apie organizuojamą atvirą pamoką klimato kaitos tema kartu su savo mokiniais pasiprašė ateiti ir geografijos mokytoja. Ateityje planuoju susitikimus su specialistais kibernetinio saugumo tema, tad susidomėjimą reiškia ir informacinių technologijų mokytojai, tikėtina, drauge atsivesiantys savo auklėtinius. Labai malonu, kad taip galime bendradarbiauti ir vieni kitiems pagelbėti organizuojant patrauklesnį ugdymo procesą“, – iniciatyvos džiaugsmais dalijasi pedagogė.

T. Grabauskaitę stebina, kad kol kas civilinė sauga iš tikro nėra svarbi bemaž niekam – kol žmogus, organizacija ar šalis kaktomuša nesusiduria su realiu pavojumi ar jo grėsme, apie tai nė negalvojama. „Pavyzdžiui, labiau tikėtina, kad žmogus įsirengs dūmų detektorius naujame būste, kai senasis supleškėjo; organizacija imsis atsakingai organizuoti evakuacijos pratybas, kai po įvykusios nelaimės buvo sužeisti žmonės, o atitinkamos tarnybos po patikrinimo konstatavo krūvą darbų ir civilinės saugos pažeidimų; pagaliau valstybė imsis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos modernizavimo, kai pajus kaimyninio agresoriaus grėsmę. Manau, tikrų pavyzdžių atitikmenų savo vaizduotėje skaitant šiuos abstrakčius pavyzdžius ilgai ieškoti nereikėjo.“

Pedagogė supranta – toks atsainus elgesys yra iš esmės natūralus: kam gi leistis į gilius apmąstymus, kad šią minutę, ryt, o gal po metų man gali atsitikti kas nors blogo. Niekam nėra malonu projektuoti nepozityvios ateities, kažko baimintis ar gyventi įtampoje. „Tačiau čia ir yra civilinės saugos mokymo(si) esmė ‒ baimintis ar išgyventi dėl praradimų teks mažiau, jei būsime sąmoningi ir pagalvosime apie prevencines priemones, atsakingą elgesį ir pilietiškus veiksmus“, – atskleidžia civilinės saugos mokytoja.

„Dažnas, painiodamas civilinę saugą su darbų sauga, nė neįtaria, koks platus civilinės saugos temų spektras: nuo priešgaisrinės saugos iki klimato kaitos, nuo radiacinių pavojų iki pirmosios pagalbos nukentėjusiam, nuo kibernetinio saugumo iki psichologinės higienos. Civilinės saugos tematikos spektras apima visą sąmoningo žmogaus gyvenimą, tad tampa bendrojo išsilavinimo ir atsakingos gyvensenos pagrindu“, – tikina pašnekovė.

Pirmoji atvira civilinės saugos pamoka Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre vyks lapkričio 6 d. (antradienį) trečios pamokos metu (9.50–10.35). Daugiau informacijos ir registracija (iki spalio 31 d.) Mokymo centro interneto svetainėje šiuo adresu.

+14

0