Ateities kompetencijos, lemsiančios sėkmingą profesinę karjerą

Mokyklos suolus jau seniai užėmė Z kartos jaunimas, kuris artimiausiu metu ateis į darbo rinką išsiskirdamas iš kitų kartų pasitikėjimu, drąsa, komunikabilumu ir siekiu būti nepriklausomiems. Profesinės mokyklos, kaip ir visa švietimo sistema, turi prisitaikyti prie Z kartos jaunuolių poreikio realizuoti save, ugdyti tas kompetencijas, kurių labiausiai prireiks ateityje, ir padėti pagrindus jų profesinei karjerai. Klaipėdos turizmo mokyklos Viešbučių ir restoranų bei prekybos sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Indrė Globienė pastebi, kad profesinės mokyklos, atsižvelgdamos ir bendradarbiaudamos su verslu, turėtų rengti ne tik profesionalius specialistus, pasiruošusius konkurencingai dirbti darbo rinkoje. Su kokiais iššūkiais susiduria ateities specialistų rengėjai, kokios profesijos populiarėja ir kokios bus svarbiausios ateities darbuotojų kompetencijos?

Kalbėdama apie tai, ar iš tiesų ugdymo procese tiek daug lemia technologijos, interaktyvumas ir kokių kompetencijų reikia Z kartos atstovams, kad jų profesinė karjera būtų sėkminga, I. Globienė pastebi, jog sieti šią skaitmeninę kartą vien tik su technologijomis vienpusiška: „Ne visi svajoja tapti programuotojais, be to, į mokymo procesą įtraukti informacines technologijas nebe naujiena, o savaime suprantamas dalykas. Aš linkusi galvoti apie tai, kokia yra Z karta, juk ji ateityje konkuruos ne tik su žmonėmis, bet ir su dirbtiniu intelektu. O tai daug ką keičia. Visų pirma, turi keistis ir mūsų požiūris, labiau turėtume rūpintis ne kaip panaudoti technologijas, o kaip ugdyti tas kompetencijas, kurių prireiks ateities karjerai. Pastebime, kad mūsų mokiniai linkę būti labiau užsiėmę nei ankstesnės kartos. Jie aktyvūs, dinamiški, pasitikintys savimi, drąsus ir linksmi, vienu metu atliekantys daug darbų, orientuojasi į rezultatą, nori geriausio be didelių pastangų, greitai. Dauguma jų turi savo asmeninius tobulėjimo siekius ir jie nebūtinai akademiniai. Mes anksčiau nei darbdaviai susiduriame su jaunimu, kuris dar vadinamas skaitmenine karta, užaugusia su išmaniaisiais telefonais, iš interneto besimokantys ir groti gitara, ir maistą gaminti, nuolat aktyviai veikiantys socialiniuose tinkluose. Ir Klaipėdos turizmo mokykla nėra išskirtinė šiuo aspektu. Ši karta, kuri mokosi Lietuvos profesinėse mokyklose, turi visus pajėgumus būti versli, ji nebijo rizikuoti, todėl manome, kad mokykla, ugdydama mokinių verslumą, kūrybiškumą, mokydama suprasti savo atsakomybę, susijusią su rizika, lavindama ne vien akademinius gebėjimus, bet ir emocinį mokinių intelektą, padės pasirengti sėkmingai profesinei karjerai.“

Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė I. Globienė teigia, kad globalėjančiame pasaulyje aktualus tampa komunikavimas su kitų kultūrų žmonėmis. Tai ypač svarbu turizmo srityje dirbsiantiems ateities specialistams. Multikultūrinės komunikacijos kompetencija yra viena pirmųjų ateities kompetencijų sąraše ir vertinama kaip ypač reikalinga. Be jos nebus nei atviros visuomenės, nei tolerancijos. „Gyvename tokiais laikais, kai mus supa kultūrų įvairovė, o mūsų pačių mobilumas jau nieko nebestebina. Dabar yra visos galimybės pažinti kitas šalis, jų žmones. Klaipėdos turizmo mokykla išplėtojo projektinę veiklą, kuri remiasi „Erasmus+“ programos projektais. Dabar turime galimybę mokinius nemokai išsiųsti ilgalaikėms stažuotėms į užsienio valstybes – Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Daniją, Portugaliją ir kt. Grįžusieji iš tokių stažuočių sako, kad įgyta profesinė patirtis turi didelę reikšmę jų būsimai karjerai. Tokiu būdu mokykla ugdo multikultūrinio bendravimo kompetenciją, kuri lems mokinių konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Dar būdami mokykloje jie įgyja darbo patirties, kuri tampa labai svaria jų gyvenimo aprašymo eilute“, – dalijasi pašnekovė.

UNESCO Tarptautinio švietimo biuro duomenimis, 2030 m. darbuotojai turės pasižymėti ir komunikabilumu, ir kūrybiškumu, ir kritiniu mąstymu. Iš jų bus tikimasi veiksmingų problemų sprendimų naudojantis ne vien informacinėmis technologijomis. Šalia šių kompetencijų bus svarbu ir darbuotojo asmeninė branda ir sąmoningumas, atkaklumas ieškant sprendimų, iniciatyvumas, sugebėjimas nukreipti save reikiama linkme, mokėjimas pažvelgti į dalykus iš įvairių perspektyvų, integruojant įvairų disciplinų žinias, gebėjimas eksperimentuoti, prisitaikyti prie pokyčių. Turbūt dar nepakankamai kalbame apie šias ateities karjerai reikalingas kompetencijas. Viena iš jų – sugebėjimas greitai prisitaikyti prie naujovių, pokyčių. Darbo rinkai reikia tokių žmonių, kurie turėtų labai konkrečias žinias, konkrečius gebėjimus, mokėtų dirbti. Tokio specialisto paruošimas yra profesinių mokyklų uždavinys. Šiandien spartėjantis naujovių tempas kelia iššūkį profesiniam mokymui. Naujų gamybos technologijų, produktų atsiradimas, darbo organizavimo pokyčiai nebe tokie kaip anksčiau. Praeityje profesinis mokymas neturėjo taip greitai prisitaikyti prie technologinių naujovių. Centro vadovės teigimu, mokiniai turi būti mokomi dirbti ir tradiciniu, ir inovatyviu būdu: „Inovacijų augimas per pastarąjį dešimtmetį kelia rūpestį, kad dabartinio profesinio rengimo dalyvių įgūdžiai, suformuoti mokymosi procese, gali nebeatitikti realios situacijos darbo rinkoje. Pavyzdžiui, tai labai aktualu telekomunikacijų ar biotechnologijų srityse ir pan. Tradicinės profesijos ne išimtis. Naujausios kartos virėjui ar konditeriui dabar nebepakanka mokėti gaminti tradiciniu būdu. Jam reikia išmanyti, kaip dirbti su inovatyvia virtuvės technika, reikia mokėti dirbti su programine įranga, skirta darbui valdyti ir organizuoti. Vienintelė išeitis – ugdyti sugebėjimą greitai prisitaikyti ir įsisavinti technologines naujoves. Nuo 2014 m. Klaipėdos turizmo mokykla praktinio mokymo veiklą vykdo Viešbučių ir restoranų bei prekybos sektoriniame praktinio mokymo centre. Jo moderni ir inovatyvi mokymo bazė, atitinkanti šiuolaikinių technologijų standartus, leidžia rengti kvalifikuotus specialistus, suteikia galimybes specialistams tobulinti savo kompetencijas ar persikvalifikuoti. Manau, svarbu, kad Z kartos mokiniai, būsimieji darbo rinkos dalyviai, suprastų mokymosi visą gyvenimą svarbą. Tik kasdien mokantis kažko naujo galima išsiugdyti lankstumą greitai priimti ir įsisavinti pokyčius, nes jie, kad ir kaip skambėtų paradoksaliai, yra vienintelis dalykas, kuris šiandien nekinta. Mūsų ateityje laukia dar daugiau pokyčių, tad kompetencija prie jų prisitaikyti turėtų padėti darbuotojui sėkmingai dirbti savo profesinėje srityje.“

Dabartinėje darbo rinkoje atsiranda vis daugiau darbų, kuriems atlikti reikia būti „multiprofesionalu“, gebančiu atlikti keletą funkcijų, turėti įvairių kompetencijų ir būti raštingam daugelyje sričių. UNESCO Tarptautinio švietimo biuro specialistai prognozuoja, kad ateityje prireiks žmonių, kurie yra „multiraštingi“, o tai reiškia, kad susiduriant su kasdienėmis profesinėmis situacijomis reikės tiek finansinio, tiek matematinio, tiek skaitmeninio, tiek kultūrinio ar sveikatos raštingumo. Ateities darbuotojas – tai universalus, nuolat besimokantis ir siekiantis būti raštingas visose gyvenimo srityse žmogus. Taigi šiame kontekste labai svarbi tampa dalykų integracija ir tarpdiscipliniškumas ugdymo procese.

Profesijos, patrauklios Z kartai

Kalbėdama apie profesijas, kurios patrauklios Z kartai, centro vadovė pastebi, kad ne visas jaunimas domisi IT specialisto karjera. Populiarėja tokios profesijos, kurių prieš dešimtmetį nebuvo, pavyzdžiui, sporto klubo veiklos organizatorius, finansinių paslaugų teikėjas ar poilsio paslaugų agentas. Visos šios specialybės tampa patrauklios dėl galimybės būti laisvai samdomu darbuotoju, jos teikia plačias galimybes saviraiškai ir reikalauja aktyvaus dalyvavimo socialiniuose tinkluose. „Ateities darbuotojo portretas jau nupieštas – tai darbuotojas, kuris į savo darbą žiūrės kaip į saviraiškos galimybę, kaip į svajonių išsipildymą, hobį. Daug dažniau jaunimas, paklaustas, ką veiks po mokyklos baigimo, kokie ateities planai, įvardina savo svajonę rasti tokį darbą, kuris suteiktų galimybių keliauti ir dirbti. Turizmo sektorius ir pasaulyje, ir Lietuvoje plečiasi, todėl jame reikės darbuotojų, pasiruošusių dirbti aptarnavimo srityje. Pavyzdžiui, viena novatoriškiausių tendencijų – skaitmeninis turizmas. Koks bus ateities turistas, kuriam paslaugas teiks mūsų mokiniai, besimokantys poilsio paslaugų agento profesijos? Išmanusis. Jau dabar vykdami į kelionę turistai tarsi ją įgyvendina virtualioje erdvėje. Būsimieji mūsų ruošiami poilsio paslaugų agentai neabejotinai susidurs su skaitmeninės kelionės rinka: todėl jiems reikia išmanyti skaitmeninės rinkodaros technologijas, padėsiančias parduoti turizmo paslaugas internete“, – pasakoja I. Globienė.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistų mokslo studijoje apie Z kartos mokymosi procesų esminių aspektų identifikavimą pripažįstama, kad naujajai kartai būtina bendradarbiauti, dalytis patirtimi, idėjomis, aktyviai leisti laiką, dalyvauti socialiniuose tinkluose, jie turi didelį bendraamžių ratą. „Sporto klubo veiklos organizatoriaus profesija mokiniams patraukli tuo, kad mokydamiesi jie mato potencialias galimybes dirbti svajonių darbą. Klaipėdos turizmo mokykla siūlo intensyvią profesinio mokymo programą, kuri yra nuo anatomijos, sveikos gyvensenos iki sporto varžybų organizavimo, aktyvaus laisvalaikio programos ar individualaus sporto treniruočių plano sudarymo. Čia visos galimybės parodyti savo individualumą ir asmenybę, bendrauti su bendraminčiais. Paklausus, kodėl mokiniai rinkosi mokytis šios profesijos, išgirdome įvairių atsakymų, tačiau vienas iš jų buvo tai, kad būsimas darbas bus prasmingas – padėti žmonėms gyventi sveikai, sportuoti, sveikai maitintis. Iš tiesų Z kartos jaunimui tai nuoširdžiai rūpi. Manau, ateityje profesinę sėkmę lems paties darbuotojo sąmoningumas, kad tai, ką darau yra prasminga, ir jo požiūris į mokymąsi visą gyvenimą“, – mintimis dalijasi sektorinio praktinio mokymo centro vadovė I. Globienė.

+12

0