Ar mokymasis prasideda su naujų mokslo metų pradžia?

Marius Giedraitis

Neseniai mokyklose nuskambėjo skambutis, pradėjęs naujus mokslo metus. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pripažįstama, kad nėra baigtinio mokymosi, jis vyksta nuolat – tiek liepos viduryje, tiek gruodžio pabaigoje. „Žmogus turėtų mokytis visą gyvenimą. Pritariu tam, nes smalsumas man asocijuojasi su gyvybe“, – sako aktorė Marija Korenkaitė.

 

Teatre, kino ir televizijos filmuose vaidinusi kūrėja šiemet pirmą kartą prisijungė prie įvairių sričių profesionalius kūrėjus vienijančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“, įgyvendinančios kūrybiško ugdymo projektus mokyklose ir kultūrinėse organizacijose. Ji dalyvavo įžanginiuose kūrėjų mokymuose ir tyrinėjo, kokias metodikas ir praktines žinias gali pritaikyti dirbdama su mokytojais ir mokiniais.

„Vaikai gali įveikti mokymosi ir bendravimo iššūkius, atlikdami netikėčiausius vaidmenis – garso operatorių, aktorių, rašytojų, žaidimų kūrėjų, miesto gidų, šokėjų. Tikiu, kad tai yra taip pat svarbu, kaip matematika ar istorija, – ieškoti būdų pažinti patį save ir kitus. Dabar domiuosi teatro žaidimo, improvizacijos, laisvojo rašymo kaip terapijos galimybėmis. Esu pasiruošusi dalytis savo žiniomis, patirtimi ir lygiai taip pat būti atvira mokymosi procesui“, – sako M. Korenkaitė.

 

Jos teigimu, dabar ypač daug galimybių ir šaltinių mokytis individualiai, su bendraminčių kompanija ar mokytojais. Tačiau tai skatina ne būtinybė savo žiniomis lenktyniauti su kitais, o siekis ieškoti asmeninio džiaugsmo, aistringai domėtis, plėsti savo mąstymo, profesijos ribas.

Pėsčiųjų perėja ar vaistinė – taip pat mokymasis

 

Kartu su M. Korenkaite savo profesinius įgūdžius tyrinėjo ir iliustratorė Lina Itagaki. „Viskas, ką gyvenime veikiame, yra mokymasis. Ne tik matematika ir lietuvių kalba, bet ir vaistinė, ir pėsčiųjų perėja, ir sutiktas piktas žmogus – viskas yra pamokos“, – sako Vilniuje gyvenanti iliustratorė. L. Itagaki iliustravo Jurgos Vilės knygą „Sibiro haiku“, kuri 2018 m. buvo pripažinta geriausia „Metų knygos“ vaikams rinkimuose.

„Galiu padėti susikalbėti vaizdais. Manau, kad galiu padėti vizualizuoti tai, ką sunku išreikšti žodžiais“, – sako iliustratorė.

L. Itagaki teigimu, mokytojams reikia padėti įdomiau pažvelgti į mokymo procesą. „Mokytojai taip įsisuka į rutiną ir privalo atitikti reikalavimus, kad nebegali atsitraukti ir į situaciją pažvelgti kitaip. Ne tik mokyklose, bet ir kitose gyvenimo srityse visada yra naudingas kitoks požiūris iš šalies. O mokykla kūrėjams taip pat yra vieta mokytis. Ir vėliau įgytą patirtį perteikti kitiems“, – sako iliustratorė.

Mokytis ne vien tik klasėje

 

Politikos antropologas ir tarpdisciplininis kūrėjas Arvydas Grišinas teigia, kad kūrėjai mokyklai gali pasiūlyti neįprastų problemų sprendimo būdų.

„Kūrybiškas žvilgsnis čia reiškia tam tikros distancijos susikūrimą, nesusitapatinimą su nusistovėjusiu mokyklos režimu. Šviežias žvilgsnis ir kuria galimybę keisti mokymo(si) procesą, ypač spręsti įsisenėjusias problemas“, – teigia A. Grišinas. Šiuo metu Vilniaus dailės akademijoje jis studentams dėsto apie vaizdinius politikoje, o jo kūrybiniai ir edukaciniai projektai paprastai siekia vaizdus panaudoti kaip priemonę tiriamoms problemoms atskleisti.

 

Pasak A. Grišino, mokykla kūrėjui gali pasiūlyti konkrečią terpę ir tikslinę auditoriją socialiai įprasminti savo kūrybinį procesą. „Kūrėjo veikla mokykloje turi konkrečių pasekmių, tikėtina, kad kuria teigiamą pokytį, pagelbėja kitiems. Tuo ši kūrybinė veikla tampa socialiai prasminga ir paveiki. Todėl šis susitikimas gali praturtinti abi puses“, – pastebi tarpdisciplininis kūrėjas.

Jis pritaria teorijai, kad mokymasis nesibaigia birželio viduryje ir neprasideda rugsėjo 1-ąją. „Mokymasis nevyksta vien klasėje. Keliaudami, susipažindami, žiūrėdami filmą, naršydami internete, net tinginiaudami lovoje mes mokomės ir ugdomės. Žinoma, kitas klausimas yra, ko išmokstame ir ką išsiugdome“, – sako Arvydas Grišinas.

Mokyklose kuria erdvę tyrinėti

 

Šiemet asociacija „Kūrybinės jungtys“ kartu su Britų taryba jau ketvirtus metus Lietuvos mokyklose įgyvendins programą „Tyrinėjimo menas“, per kurią ugdomi svarbiausi XXI a. vaikų gebėjimai: kūrybingumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas.

Pasak Mildos Laužikaitės, kūrybiško ugdymo ekspertės ir „Kūrybinių jungčių“ vadovės, siekiant ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybingumą, reikia sukurti atvirą erdvę įvairiausiems vaikų klausimams, diskusijoms, kitokioms nuomonėms, idėjoms vystyti ir eksperimentuoti. Būtent įvairių kūrybinių sričių profesionalai, pasitelkdami savo profesines kompetencijas, metodikas ir bendradarbiaudami su mokytojais, per pamokas kuria kūrybiško mokymosi erdves.

 

„Kūrybinių jungčių“ strategijos įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba. Vienas svarbiausių tikslų – sutelkti kūrybines visuomenės pajėgas mokykloms, muziejams, bibliotekoms ir kitoms viešosioms institucijoms atsinaujinti. Šiam tikslui įgyvendinti telkiami kūrėjai, kurie mokomi patirtį ir kompetencijas pritaikyti pokyčiams švietimo ir kultūros sektoriuose.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *