Ar galima lietuvių kalbos ir matematikos mokytis tos pačios veiklos metu? Kodėl gi ne!

Jurgita Stadalienė

Jau ne vienerius metus kalbama, kad vaikų motyvacija mokykloje yra nukritusi po suolu ir vienintelis mokinių tikslas – skambutis, reiškiantis pertrauką. Jau trejus metus Vilniuje, o nuo šio rugsėjo – ir Kaune veikiančios privačios mokyklos „Šiaurės licėjus“ atstovė Lina Kilčiauskaitė primena, kad mokykla gali būti kitokia, o vaikų motyvaciją geriausiai sustiprina suvokimas, kad tai, ką išmoko, jiems yra aktualu čia ir dabar.

 

„Mūsų mokykloje nėra skambučio, o veiklos nėra suskirstytos į dalykus. Nėra taip, kad iš pradžių mokomės lietuvių kalbos, po to – matematikos ir taip toliau. Jau ne vienerius metus mūsų mokytojai veiklas integruoja. Tai reiškia, kad visą dieną galime kalbėti, tarkim, apie obuolius. Pirmiausia vaikams išdalinami obuoliai; pajutę jų skonį vaikai rašo diktantą apie obuolius, vėliau piešia piešinį, o tada skaičiuoja, koks bus obuolių derlius ar kokiose šalyse auga obelys. O iš kur ir kaip atsirado obuoliai, kaip juos pradėjo auginti žmonės? Galiausiai, kodėl nenuėjus ir nepatikrinus obuolių kainos parduotuvėje (tikroje ar elektroninėje)? Kiek veiklų suskaičiuojate?“ – integruoto ugdymosi procesą vaizdžiai paaiškina Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovė.

 

„Mūsų gyvenimas nėra suskaidytas į pamokas, tai kodėl mokome vaikus atskirų, dažnai su šiandienine vaiko aplinka nesusietų faktų, dalykų? Integruoto turinio esmė – kiekviena tema ar problema aktualizuojama siejant ją su vaiko poreikiu ir praktiniu pritaikymu. Be abejo, integruoto ugdymosi modelis pats savaime verčia keisti ir tradicinį pamokų-dalykų tvarkaraštį bei mokymosi turinį“, – pasakoja Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovė Lina Kilčiauskaitė.

Integruota diena mokykloje

 

L. Kilčiauskaitė papasakojo, kaip integruotas ugdymo modelis pritaikomas šioje mokykloje: „Mūsų mokiniai mokykloje praleidžia visą dieną – nuo 7:30 iki 18:30 val. Pirmoji dienos dalis skirta formaliajai veiklai – mokymuisi. Aktyvus mokymosi laikas suskirstomas atsižvelgiant į individualius klasės ar mokinių poreikius. Juk kasdienė klasės mokinių savijauta ir motyvacija yra skirtinga, todėl ir ugdymosi planas yra lankstus, pritaikytas prie mokinių poreikių.

 

Vaikai, dirbdami grupelėse, porose ar individualiai, tyrinėja realią aplinką, atlieka bandymus, stebi gamtą, formuluoja išvadas, kuria, skaito, rašo, spalvina, diskutuoja, sportuoja, ir, žinoma, žaidžia ir bendrauja. Veiklos tikrai įvairiapusės, vaikai, naudodamiesi naujausiomis mokymosi priemonėmis ir informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, kasdien gilinasi į savaitės problematiką ir aktualią temą nagrinėja iš įvairių pusių, o skirtinguose mokomuosiuose dalykuose esantį turinį nagrinėja kaip visumą.

 

Antroji dienos dalis skirta pomėgiams, būreliams, judriesiems žaidimams kieme, saviugdai, skaitytojų klubui, eksperimentams mokslinėje laboratorijoje ir tiesiog poilsiui. Pažaidę, pailsėję vaikai keliauja namo. Ten jiems nebereikia ruošti namų darbų, tad šeima gali jaukiai leisti laiką kartu.“

Išsaugoti smalsumą

 

„Šiaurės licėjuje“ dirbanti pradinių klasių mokytoja Rasa Jurgelevičienė pastebi, kad dalykų integracija ypač svarbi pradinukams. Juk pradinukų suvokimas ir mąstymas susideda iš įvairių nesuskaidytų elementų, tad užduočių įvairovė, mokomosios medžiagos platumas ir gylis stiprina mokinių motyvaciją, skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, palengvina informacijos įsiminimą, ugdo kritinį mąstymą.

 

„Šiuolaikinis mokymas sunkiai įsivaizduojamas be sąsajų su realiu gyvenimu. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, įdomu, prasminga. Kiekvieno mokytojo tikslas – mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą, susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu. Pastebėjau, kad taip vaikai ne tik geriau išmoksta nagrinėjamą temą, bet ima domėtis ir kitomis, nori sužinoti daugiau. O kartu didėja ir mokytojo motyvacija, išlaisvinamas kūrybiškumas. Manau, kad raktas į sėkmingą ugdymą – tai galimybė vaikui naudotis jo prigimtiniu smalsumu ir gilintis į jam įdomią sritį tiek, kiek jis nori pats“, – komentuoja mokytoja R. Jurgelevičienė.

***

„Šiaurės licėjus“ – tai integruotai taikomos pažangiausios mokymo sistemos; tai ugdoma kūrybiška ir motyvuota mokyklos bendruomenė; tai gyvas edukacinis partnerių tinklas Šiaurės Europos regione.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *