Ar brandos darbas atspindės asmeninę brandą?

Jau ne kartą mokytojų, mokinių bei jų tėvų kalbėta ir žiniasklaidos rašyta, kad abitūros egzaminai neatskleidžia visų mokinių gebėjimų, neparodo visapusiškos asmenybės brandos, leidžia įvertinti tik momentines žinias, kurios dažnu atveju būna nulemtos sėkmės… Galima sakyti, kad dabar visi kalbėjusieji viena ausimi jau yra išgirsti: nuo šių mokslo metų abiturientai galėjo rinktis rengti metinį brandos darbą, kuris prilyginamas mokykliniam egzaminui. Sakau – „viena ausimi“, nes visa tai – dar tik pradžių pradžia, nors brandos darbui numatyta šviesi ateitis, kol kas dar niekas negali atsakyti, kokių rezultatų sulauksime po pirmųjų brandos darbų pristatymų.

 

Kas yra brandos darbas ir kokie jo tikslai?

 

Pažymoje „Dėl brandos darbo įgyvendinimo“ teigiama: „Baigę vidurinio ugdymo programą mokiniai demonstruoja brandą patvirtinančias kompetencijas išlaikytais brandos egzaminais ir (ar) parengtu brandos darbu, kurio tikslas – mokinių bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas viduriniame ugdyme. Brandos darbas – per tam tikrą ilgesnį laiko tarpą procese mokinio atliekamas individualus tiriamasis ar kuriamasis darbas, skatinantis ugdyti ir tikrinantis jo gebėjimus, pavyzdžiui, mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninius ir kt.“

Pažymėtina, kad brandos darbas nėra privalomas, tačiau pasirinkęs jį rengti mokinys prisiima atsakomybę pateikti laiku, brandos darbo atlikimas yra įtraukiamas į mokinio individualų ugdymo planą. Numatytas brandos darbų rengimo laikas nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo.

 

Kokia brandos darbo reikšmė mokiniui?

 

Pabendravus su mokytojais, paaiškėjo, kad jiems mažiau suvokiama yra brandos darbo reikšmė. Pažymoje „Dėl brandos darbo įgyvendinimo“ pažymima: „Brandos atestatui gauti reikia turėti patenkinamus metinius įvertinimus ir išlaikyti bent du brandos egzaminus. Kadangi brandos darbas prilyginamas mokykliniam egzaminui, mokiniui jis įskaitomas į išlaikytų egzaminų skaičių. Pavyzdžiui, pakanka išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir parengti brandos darbą, kad gautum brandos atestatą. 2018 m. brandos darbo rezultatą numatyta įskaityti stojant į aukštąsias mokyklas. Jei mokinio brandos darbas iš I ar II konkursinio dalyko bus įvertintas labai gerai (9–10 įvertinimas), mokiniui prie konkursinio balo bus skiriama papildomai 0,25 balo.“ Deja, kai kurių mokytojų (taip pat ir mokinių) nuomone, pernelyg daug darbo ir visiškai neaiški tikimybė gauti reikiamą pažymį, kuris ir užtikrintų pridėtinę vertę stojant į aukštąjį mokslą… (Turbūt tai ir lėmė šįmet brandos darbą rengti pasirinkusiųjų skaičių – 248 mokiniai.)

Kai kuriuos mokinius, o kartu ir jų mokytojus išgąsdino ir brandos darbų vertinimo sistema. Brandos darbai bus pristatomi savivaldybių administracijų direktorių ar jų įgaliotų atstovų įsteigtuose brandos darbų vertinimo centruose. Į vertinimo komisiją savivaldybių administracijoms rekomenduojama įtraukti aukštųjų mokyklų dėstytojus ir kitus nepriklausomus ekspertus.

 

„Šviežia“ mokyklų patirtis

 

Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos mokytojų įžvalgos

Ugdymo plėtotės centro specialistai parengė vaizdo įrašą, kuriame kalbinami Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos pedagogai apie mokykloje praktikuojamą tiriamąją veiklą, itin artimą brandos darbui. Kviečiame susipažinti su mokytojų patirtimi.

 

Mokyklos direktorė Irena Baranauskienė sakė, kad gimnazijoje tiriamoji veikla praktikuojama jau daugiau kaip 15 metų, todėl mokiniams tai visiškai įprasta mokymosi dalis. Pradžia buvo nelengva, nes Lietuvos mokyklos tokios patirties neturėjo. Pasak direktorės, tada jiems padėjo narystė Europos privačių mokyklų asociacijoje, taip jie gavo galimybę mokytis iš Švedijos. Po kurio laiko nusistovėjo darbų reikalavimai, gimnazijos mokytojai parengė metodines rekomendacijas, kurios, kaip dabar mokyklos bendruomenė pastebi, nedaug skiriasi nuo brandos darbo reikalavimų. Ankstesniais metais gimnazijoje, rengiant metinius darbus, susidurta ir su nesklandumais, pastebėta, kada tiriamasis darbas ėmė linkti link akademinio su itin griežtais reikalavimais ir sureikšmintais darbų gynimais, vaikus tai atbaidė, sumenkino jų norą dirbti. Kaip teigė direktorė I. Baranauskienė, dabar darbų pristatymas – tai šventė ir mokytojams, ir vaikams. O darbų rengimas – savęs ieškojimas, savo matymų atskleidimas. Vaikai labai tobulėja, jie ėmė rinktis darbų vadovus ne tik iš mokyklos aplinkos.

 

Mokytojas metodininkas dr. Romanas Voronovičius pastebėjo, kad mokytojų grupei buvo itin svarbi užduotis parengti mokiniams rekomendacijas, kaip derėtų atlikti tiriamuosius darbus. Po rekomendacijų parengimo pastebėtas akivaizdus darbų skirtumas, palyginti su ankstesnių metų darbais. „Jie tapo daug tikslesni, struktūriškesni. Geriausia tai, kad mokiniai išmoko nebijoti klaidų, jas atradę, mato naują kelią, kurį vėl reikia nueiti“, – sakė jis.

 

„Darbo vadovas yra nuolatinis mokinio darbo vertintojas. Po darbų pristatymų mokiniai skatinami apmąstyti, ką darbo rengimas jiems davė. Daugelio pagrindiniai atsakymai būna, kad išmoko planuoti, tikrinti ir keisti hipotezę, kartoti tyrimą, viską atlikti kruopščiai. Mus džiugina ir ramina šie atsakymai, nes net pakeitęs mokyklą ar įstojęs į universitetą mokinys mokės atlikti tyrimą. Be to, mokiniai išmoksta nebijoti kritikos“, – kalbėjo biologijos mokytoja ekspertė Inga Viltrakienė.

 

Fizikos mokytoja ekspertė Aušra Kynienė dar kartą patvirtino, kad jų mokiniams brandos darbo reikalavimai netapo jokiu iššūkiu: „Palyginau visus brandos darbo ir mūsų tiriamųjų darbų reikalavimų punktus – beveik viskas atitinka, tereikia nedidelių korekcijų.“

Pedagogai drąsino kitų mokyklų kolegas nebijoti brandos darbo. Mokytojams atvira širdimi priimti iššūkius, o mokiniams drąsiai tyrinėti. „Svarbiausia įsiskaityti rekomendacijas ir jomis pasitikėti“, – ragino mokytojas R. Voronovičius.

Visą vaizdo įrašą žiūrėkite http://mokytojotv.blogspot.lt/2017/09/vilniaus-saules-privacios-gimnazijos_4.html.

 

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informavo, kad iš pradžių brandos darbą itin noriai rinkosi Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientai, tačiau po kiek laiko daugelis jų rengti brandos darbus atsisakė. Laikinai gimnazijos vadovo pareigas einančios Nijolės Zabarskienės teiravomės, kokios priežastys lėmė mokinių atsitraukimą.

 

„Be abejonės, iš pradžių mokinius suviliojo galimybė užsidirbti 0,25 balo stojant į šalies universitetus. Susipažinę su Brandos darbo programa ir vykdymo instrukcija mokiniai nusprendė, kad jie pajėgūs parašyti brandos darbą ir gauti 9–10 balų įvertinimus. Mokytojai vaikų iniciatyvos nestabdė, tačiau juos įspėjo apie brandos darbo rengimo atsakomybę, darbo indėlį, galimybes. Mokiniai, paskatindami vieni kitus, neatsisakė savo pasirinkimų. Manėme, kad tai gerai. Pradėję rašyti darbus mokiniai ir mokytojai nuolat konsultavosi su NEC. Jau derinant suformuluotas temas atsirado diskusijų. Netiko mokinių pasirinktos temos. Pavyzdžiui, mokinys aiškino, kad jis tris kartus keitė temą, bet taip ir nepataikė, todėl nusprendė negaišti laiko darbui, jeigu taip sunku tinkamai suformuluoti temą. Manome, kad dalis mokinių derindami temas suvokė, jog visgi neįvertino savo jėgų ir mokytojų patarimų“, – sakė N. Zabarskienė.

 

Pasak mokyklos vadovės, reikalavimai brandos darbui – per aukšti: „Jie neatitinka brandos darbo 0,25 balo vertės. Pagal balus jis prilygsta mokyklinio brandos egzamino vertei, tačiau darbo reikia įdėti daugiau.“ Mokyklos vadovė pabrėžė, kad tai tik „pirmas blynas“, matyt, todėl pritrūkta patirties: „Dažnas brandos darbą pagal tuos pačius dokumentus suvokė savaip. Reikėtų platesnės sklaidos. Susidūrę su konkrečiais reikalavimais mokiniai jautė stabdymą, o ne skatinimą. Dar gimnazijoje liko 6 mokiniai, kurie neatsisakė darbo. Jeigu jiems pavyks, turėsime sukaupę patirties kitiems metams.“

 

Komentuoja Nacionalinis egzaminų centras…

 

Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja dr. Asta Ranonytė sakė: „Prieš Naujuosius metus mokiniai, rengiantys brandos darbą, jau buvo įveikę vieną iš sudėtingiausių etapų. Jie iki gruodžio 8 d. turėjo pateikti savo brandos darbo temai suformuluotą tikslą ir uždavinius. Vieni mokiniai ir (ar) jų darbo vadovai, prieš pateikdami šią informaciją, konsultavosi su Nacionaliniu egzaminų centru, kiti dirbo savarankiškai. Mokiniams ir jų vadovams konsultacijas teikė sutelkta skirtingų dalykų specialistų grupė.“

Dr. A. Ranonytė drąsina visus nebijoti konsultuotis, nes, anot jos, konsultacijos atskleidžia, kokios informacijos mokiniams trūksta, taip pat pastebima, kad kartais trūksta tiesiog žmogiško padrąsinimo.

 

Ji pasidžiaugė atkakliais, motyvuotais, gebančiais savarankiškai planuoti savo veiklas ir formuluoti problemas, suvokiančiais darbo atlikimo metodiką mokiniais: „Beje, tai būdinga ne tik didmiesčių gimnazijų mokiniams. Taigi tikimės, kad bus puikių, regiono specifiką atspindinčių brandos darbų. Išskirtume mus maloniai nustebinusią Kalvarijos gimnaziją – jos mokiniai rengia brandos darbus lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos mokomųjų dalykų temomis. Sveikintina kai kurių mokinių pasirinkta kryptis analizuoti regionui aktualią tematiką. Suformuluotos brandos darbo temos atspindi mūsų mokinių aktyvias pilietines nuostatas, istorinį sąmoningumą, poreikį pažinti savojo krašto ir šeimos istoriją, gamtamokslinį smalsumą ir originalumą, informacinių technologijų sąsajas su visuomenės dabartinėmis aktualijomis.“

 

Pasak jos, savaime suprantama, kad dar yra tobulintinų sričių: „Kartais mokiniams sunku įsisąmoninti brandos darbo struktūros ir apimčių reikalavimus. Kai kada jau iš temos formuluotės akivaizdu, jog užmojai tokie platūs, kad pagal ją galima ir disertaciją rengti. Esama ir dalykinių pastabų, klausimų dėl suplanuotų veiklų tikslingumo. Pastebėta rizika – polinkis į aprašomojo pobūdžio darbus, kuriuose nėra aiški nei tyrimo problema, nei jos aktualumas. Pagal brandos darbo programą net keli mokiniai gali rengti tą patį brandos darbą. Jokių sankcijų dėl vienodai suformuluotos temos negali būti, tačiau mokiniai būna įspėjami, jei tema neturi tyrimui reikalingos problemos ir yra rizika parengti aprašomojo pobūdžio darbą. Tokiu atveju mokinys negalėtų gauti maksimalių įvertinimų už brandos darbo kriterijus.“

 

Visgi NEC Egzaminų skyriaus vedėja sako, kad visi nesklandumai nėra vien mokinio ar mokytojo problema. Didžiąją dalį atsakomybių prisiima ir NEC bei kelia sau dar didesnius reikalavimus – rasti būdų, kaip veiksmingai pristatyti brandos darbo rengimo metodiką. „Viena tikrai aišku – neabejojama teigiamu brandos darbo rengimo poveikiu mokinio ūgčiai ir visam ugdymo procesui“, – pabrėžė dr. A. Ranonytė.