Apie „švytinčią“ piloto profesiją, arba mergaitėms taip pat reikėjo

Panašu, kad populiarios dainos „Reikėjo berniukams“ žodžius greitai teks perrašyti – aviacijoje kol kas dar ne taip gausiai, bet užtikrintai savo pozicijas užsiima dailiosios lyties atstovės. „Tai panašu į vairuojančias moteris – anksčiau jų buvo mažai, dabar turbūt net didesnė dalis automobilių vairuotojų yra moterys“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute orlaivių pilotavimo besimokanti Greta ADLYTĖ. Pamišusi dėl aviacijos ketvirto kurso studentė dalijasi savo istorija ir drąsina kitas merginas žengti jos pėdomis.

Pirmiausia papasakok, kaip susidomėjai aviacija?

Dažnai girdžiu istorijas, kad aviacija sudomino šeimos nariai ar draugai. Mano atveju to nebuvo: jau nuo dešimtos klasės pradėjau ja domėtis. Kuo toliau, tuo labiau man patiko aviacija. Sužinojau, kad VGTU aviaciją galima studijuoti nemokamai. Tai įkvėpė dar labiau. Esu kilusi iš Panevėžio, tad pirmiausia ten prisijungiau prie aeroklubo ir įsitikinau, kad aviacija man tikrai tinka. Prisimenu, mokykloje gavau užduotį surašyti specialybes, kurios įdomios, bet atrodo neįmanomos. Parašiau pilotavimą ir pagalvojau, o kodėl neįmanoma?

 

Ar kilo klausimų, kai rinkaisi, kur ir ką studijuoti?

Nekilo jokių klausimų, studijos VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute buvo vienintelis variantas. Tai buvo vienintelė vieta, kurioje galėjau norimą specialybę įgyti nemokamai – juk aviacija yra brangus dalykas. Kitas variantas buvo nebent važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų studijoms, tačiau apie kitą profesiją niekada net negalvojau.

 

Sakoma, kad norint tapti pilotu reikia daug užsispyrimo, laiko, pastangų. Kaip manai, ko dar reikia šios profesijos atstovams?

Norint tapti pilotu, svarbiausia yra gera sveikata. Tai, beje, yra dažniausia priežastis, dėl kurios ne visi norintys įstoja į šią specialybę. Mes turime labai rūpintis savo sveikata, gyvenimo būdu, neleisti sau per daug pervargti. Nors ir norisi daug nuveikti, turi save stabdyti, nes žinai, kad jei sugadinsi sveikatą, nuplauks ir tavo svajonė.

Taip pat turi būti šaltų nervų. Skristi nėra sudėtinga, bet veikti ištikus kritinėms situacijoms yra sunku. Mes mokomės, kaip suvaldyti kritinę situaciją, o tai tikrai nėra kiekvienam paprasta, kai užplūsta panika. Gal ir nėra labai pabrėžiama, bet pilotui labai svarbus komandinis darbas. Dažniausiai kabinoje skrendama dviese, taip pat yra įgula. Turi mokėti ne tik dirbti komandoje, bet ir bendrauti su kiekvienu žmogumi. Kaip ir instruktoriai turi gebėti prieiti prie kiekvieno studento, jam tinkamai paaiškinti, taip ir pilotams yra svarbi sėkminga komunikacija. Žinoma, labai svarbios turimos žinios – jų mes ir siekiame. Tikrai reikia užsispyrimo ir didelio noro, nes kelias nelengvas. Tai yra kitoks darbas nei tie, iš kurių grįžęs namo viską pamiršti. Darbas diktuoja ir kitokį gyvenimo ritmą. Žinoma, apie tai labai daug kalbėti negaliu, vis dėlto jau pakako pajusti vien per skraidymo praktiką vasarą: ryte išvažiuoji, skraidai, vakare susitvarkai, ruošiesi rytojui… Ir taip kiekvieną dieną. Kartais tenka ir draugus pamiršti, ir pramogų atsisakyti. Žmogui, kuriam ši profesija ne tiek „švyti“ kiek man, tikrai turėtų būti sudėtinga. Sakyčiau, kad labai svarbu rasti balansą, tada pavyksta viską suderinti.

 

Taigi, vadinamasis studentavimas tau yra svetimas?

Mokantis aviacijos studentiškas gyvenimas yra kiek kitoks – jeigu vasaros savaitgalį geras oras, tu nori tik skristi, nes juk nežinai, ar vėliau oro sąlygos tai leis. Skraidant mažais lėktuvais, geras oras itin svarbu, tad vasara mums yra tikras darbymetis. Kiti važiuoja prie ežero, į festivalius, o aš tai sau leidžiu tik kartą, nes juk kitaip neišskraidysiu skirtų valandų. Galbūt ne visi draugai tai supranta, bet tai natūralu. Kita vertus, juk susirandi artimų žmonių, turinčių panašių pomėgių ir tikslų. Kol kas mano akys dega aviacija, labai smagu, kad dažnai esu apsupta dėl to paties pamišusių žmonių.

 

Ar susiduri su nuostaba, kad esi būsima pilotė? Juk merginos šią profesiją renkasi gana retai.

Iš tikrųjų dažnai sulaukiu klausimų ir nuostabos dėl būsimos profesijos. Mano grupėje buvo palyginti daug merginų: kai įstojau, buvome trise iš devynių, taigi, net trečdalis grupės. Universitete tikrai negirdžiu tokios nuomonės, kad merginoms čia ne vieta ar per sunku. Yra dalykų, kur reikia paprašyti pagalbos, bet to paties prireikia ir vaikinams. Tiesiog reikia mokėti paprašyti. Tai panašu į vairuojančias moteris – anksčiau jų buvo mažai, dabar turbūt net didesnė dalis automobilių vairuotojų yra moterys. Situacija keičiasi. Piloto profesija tikrai nėra vyriška, ji puikiai tinka abiem lytims.

 

Ar patartum kitoms merginoms rinktis pilotės profesiją?

Teko važinėti į mokyklas ir pasakoti mokiniams apie studijas, piloto profesiją. Visada sakau, kad jeigu tikrai nori rinktis šią specialybę, tuomet pirmyn! Jeigu tikrai nori, tai viskas ir pavyksta. Visuomet visus, svajojančius apie aviacijos studijas, drąsinu ir palaikau. Dėl ko įspėčiau? Kad bus visko, nebūtinai bus lengva, bet, kaip ir sakiau, jei tikrai degi noru, nieko nėra neįmanomo ar per sunkaus.

 

Kokių artimiausių ateities tikslų turi?

Mano tikslas, žinoma, tapti profesionalia pilote – to kryptingai ir siekiu. Dabar reikia išlaikyti egzaminus, baigti skraidymo praktiką, sutvarkyti akademinius reikalus ir tada jau galėsiu eiti į darbo atrankas komercinėje aviacijoje. Kiek save pažįstu, man neužtenka tik vienos veiklos. Neabejoju, kad ir toliau užsiimsiu savo hobiais. Šiuo metu ne tik pati valdau sklandytuvą, bet ir kitus to mokau, dėstau teoriją. Manau, kad ir toliau vesiu paskaitas, pati įgysiu dar daugiau patirties ir galbūt pereisiu prie praktikos mokymų sklandymo mokykloje.

 

Dažnai visas pilotų gyvenimas turi tilpti lagaminuose – jie nuolat keliauja, gyvena vis kitoje šalyje. Ar pasiryžusi tokiam gyvenimui?

Žinoma, esu tam nusiteikusi. Kita vertus, Lietuvoje esančios avialinijos suteikia galimybę pasirinkti savo prioritetinę šalį, tad galbūt net nereikės išvykti gyventi kitur. Siekiamybė yra, bet, jei reikės, esu nusiteikusi dirbti ir užsienio šalyse, pagrindinę bazę turinčiose bendrovėse. Anksčiau niekas net neabejojo, kad iš karto po mokslų teks važiuoti įgyti patirties į Afriką ar Aziją, tik tada grįžti į Europą. Vis dėlto šiuo metu situacija yra stipriai pasikeitusi. Tačiau, kaip minėjau, šis variantas man neatrodo toks jau blogas, o įgyta patirtis egzotiškose šalyse taip pat vertinga. Svarbiausia daryti tai, kas leidžia įgyvendinti svajones.

 

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Naujausiuose „QS World University Rankings 2019“ reitinguose VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų ir yra techniškųjų universitetų lyderis Baltijos šalyse. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų ir praktikų galimybes.

 

Daugiau informacijos: Kristina Lazickienė, VGTU Viešosios komunikacijos direkcija

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *