Apie fiziką ir ne tik

Vilma MEKIONYTĖ – Prienų r. Jiezno gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė, anksčiau dirbusi Stakliškių, Alšininkų, Pakuonio mokyklose. Pedagogė – aktyvi fizikos mokytojų asociacijos narė, rajono fizikos mokytojų asociacijos pirmininkė. Mokytoja stengiasi, kad pamokose susipintų įvairios veiklos, būtų galima stebėti ir reflektuoti, kiek mokiniai išmoko.

 

„Šios mokytojos pamokos yra praturtintos džiaugsmu ir išmintimi. Ji yra mūsų auklėtoja, kuri niekada nepalieka bėdoje, lydi laimėje ir nelaimėje. Kiekvieną pamoką dirbame ir gauname vis naujų potyrių. Jos noras ir žinios mus skatina kiekvieną pamoką dirbti kruopščiau ir intensyviau, kad išsikeltume norimus tikslus, siekius ir juos įgyvendintume. Vos įėję į kabinetą, galime išvysti jos šypseną ir gauti motyvacijos visai darbo dienai, o jeigu ji būna liūdna, mes jai padedame „atsistoti ant kojų“ ir skleisti savo šviesą ir žinias mums ir kitiems. Jos mokymo būdai yra įvairūs ir kiekvieną kartą vis labiau įtraukiantys bei stebinantys. Mes turime būrelį, kuriame atliekame įvairius bandymus ir pristatome kartu su mokytoja. Jos pamokos suteikia žinių ne tik apie mokomą dalyką, bet ir apie gyvenimą. Jos užsispyrimas kiekvieną pamoką mus motyvuoti ir neleisti mesti kelio dėl takelio leidžia jausti jos šilumą ir rūpestį be kurių mes – nė iš vietos. Jai norime pasakyti ačiū už tas pamokas, kuriose mes ne tik dirbame, bet ir už tas, kuriose jaučiamės savimi. Ačiū už tas pamokas, kuriose mes augame kaip žmonės. Galų gale ačiū, kad jūs tapote mūsų namais, kuriuose jaučiamės laimingi ir mylimi, kad tapote žmogumi, kuris mus augina ir skatina nepasiduoti ir siekti savo svajonių. Ačiū už visas buvusias ir būsimas pamokas!“ – iniciatyvos „Ačiū už pamokas“ interneto svetainėje rašė V. Mekionytės auklėtiniai. Ši iniciatyva tapo prasmingu mokytojos darbo įvertinimu, nes pedagogė sulaukė beveik dviejų tūkstančių „Ačiū“ bei pateko į nugalėtojų dešimtuką. Paprašėme pedagogės pasidalyti patirtimi ir atsakyti į keletą „Švietimo naujienų“ klausimų.

 

Kodėl pasirinkote tapti būtent fizikos mokytoja? Kuo ši sritis jus patraukė ir kuo / kaip ja sudominate mokinius? Juk nemaža dalis jų laimi olimpiadose, sėkmingai išlaiko fizikos brandos egzaminą, renkasi studijuoti inžinerines specialybes ar tampa fizikos mokytojais.

Fizikos mokytoja tapau atsitiktinumo dėka – taip, kaip prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis atrado radioaktyvumą. Fizika įtraukė į savo pasaulį kaip labai stiprus magnetas ir nepaleidžia jau 32 metus. Niekada nesvajojau apie mokytojos darbą. Visi mokslai mokykloje buvo įdomūs, nes sužinodavau daug nauja – ypač patiko istorija. Fizika mane žavėjo savo klausimais. Buvo labai įdomu sužinoti atsakymus į klausimus, kaip susidaro vaivorykštė, kodėl skystyje daiktai palengvėja, kaip susidaro šešėliai, ar kailiniai gali šildyti, kodėl karštame vandenyje cukrus ištirpsta greičiau nei šaltame, kas pasaulyje greičiausias? Pasirodo, fizika tai gali paaiškinti.

 

Todėl ir dabar, būdama mokytoja, stengiuosi savo mokinius sudominti tuo, kuo fizika patraukė mane. Manau, svarbiausia yra tikėti savo mokiniais, jų galiomis, gerbti juos kaip asmenybes, mokyti taip, kad jie patirtų ir pajustų pažinimo džiaugsmą, mokymosi sėkmę, padedant ir patariant.

 

Jau ne vienerius metus kalbama apie „mokyklą be sienų“ ir pamokas kitose erdvėse. Kur vedate pamokas už mokyklos ribų ir ko jose mokote? Ar pastebite skirtumą tarp pamokų skirtingose erdvėse – ar mokydamiesi ne mokykloje vaikai nauja tema labiau susidomi, geriau išmoksta?

Mokiniams labai patinka pamokos netradicinėse erdvėse, nes jos motyvuoja, leidžia pamatyti ir sužinoti įdomių dalykų, pabendrauti su mokslininkais, dalyvauti eksperimentinėse veiklose, pajusti fizikos skonį. Tam išnaudoju visas erdves, kurios yra šalia. Svarbu tik sugalvoti veiklas, kurias ten vykdysime. Pamokos vyksta mokyklos kieme, koridoriuose, sporto salėje ir stadione, prie ežero, miške ar parke. Neseniai netgi renovuojamas namas šalia mokyklos tapo demonstracine mokymo priemone pasakojant apie paprastuosius mechanizmus. Kadangi esame netoli Kauno, todėl lankome šio miesto mokslo įstaigas: edukacinės veiklos, fizikos pamokos vyksta Lietuvos energetikos institute, Kauno technologijų ir Vytauto Didžiojo universitetuose, Kauno VII forto laboratorijose, Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

 

Su kokių dalykų mokytojais ir kokiomis temomis vedate integruotas pamokas?

Mėgstu su kolegomis bendradarbiauti ir vesti integruotas pamokas, kurios praplečia mokinių akiratį ir įrodo, kad fiziką ir kitus dalykus sieja stiprus ryšys. Vedame integruotas fizikos ir kūno kultūros pamokas „Greičio ir pagreičio apskaičiavimas 400 m. bėgimo rungtyje“, „Greičio ir mechaninio darbo apskaičiavimas 400 m. bėgimo rungtyje“, „Greičio ir pagreičio apskaičiavimas 100 m. bėgimo rungtyje“, „Greičio ir kinetinės energijos apskaičiavimas 400 m. bėgimo rungtyje“, „Greičio apskaičiavimas šaudykliniame bėgime 10×5 m“. Taip pat vedame integruotas pamokas „Energija“ – su geografija ir fiziniu ugdymu, „Medžiagų savybių tyrimas“ – su chemija, „Gravitacija ir matavimai Kruonio gravitacinėje kalvoje“ – su matematika, „Eksperimentai kiekvienai dienai“ – su gamtos pažinimu.

 

 

Girdėjome, kad kartu su mokiniais kuriate įtraukiančią ugdomąją aplinką savo kabinete: tokia erdvė dar labiau motyvuoja mokinius mokytis. Papasakokite, kaip ta erdvė atrodo, kuo sudomina, kuo dar svajojate papildyti kabinetą? Kartu su kolege, dailės mokytoja Audrone Jusiene esate laimėjusios II vietą metodinių priemonių konkurse už metodinę priemonę „Fizikos formulės kitaip“. Kokia tai priemonė? Galbūt ji ne vienintelė, kurią sukūrėte?

Metodinė priemonė „Fizikos priemonės kitaip“ – tai pagalvėlės ant kėdžių su parašytomis fizikos formulėmis, kurias galima taikyti kaip mokymo priemonę fizikos ir dailės pamokose, fizikos kabinete. Tai – vaizdinė ugdomoji priemonė, gali būti refleksinės, edukacinės erdvės sudedamoji dalis, galima organizuoti edukacinius mokomuosius žaidimus.

Mokymo priemonės fizikos moksle labai reikalingos, todėl verta kurti ir į šį procesą įtraukti savo mokinius, nes tai jiems suteikia galimybę ne tik išmokti fizikos, bet ir ugdo jų kūrybiškumą, pasididžiavimą savo darbu, padeda patirti sėkmės jausmą. Kartu su ugdytiniais kuriame įdomią, jaukią, motyvuojančią ir įtraukiančią aplinką, ir mokiniams tai patinka. Kabinetas turi „kvepėti“ fizika!

 

Kvalifikaciją keliate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tikriausiai galėsite bent trumpai palyginti – kuo skiriasi fizikos mokymas pas mus ir svetur: priemonės, programos, reikalavimai ir pan.?

Teko kelti kvalifikaciją Švedijoje ir Suomijoje. Šios šalys jau seniai suprato, kad gamtos mokslų mokymas labai skiriasi nuo kitų dalykų mokymo ir didžiausias dėmesys skiriamas praktinėms veikloms, todėl mokyklose yra modernios gamtamokslinės laboratorijos. Mokytojai aprūpinti visais mokymo įrankiais, be to, skiriamos 3–5 apmokamos valandos ruoštis bandymams ir demonstracijoms. Mokytojo profesija yra prestižinė, jis oriai gyvena ir gali didžiuotis savo profesija, juo pasitikima. Pasirodo, jog mokymosi erdvės aplinka ir pats mokyklos pastatas taip pat motyvuoja mokinį, todėl statant mokymo įstaigas, apie tai labai galvojama.

 

Mokinių ir jų tėvų esate mylima ne tik kaip mokytoja, bet ir kaip auklėtoja. Pasidalykite savo sėkmės paslaptimi: kaip tapti geru klasės auklėtoju, kokios savybės, gebėjimai tam reikalingi? Kokių iššūkių kelia ši jūsų darbo dalis?

Kokių savybių reikia auklėtojai man sunku pasakyti, nes esu mokytoja, o ne auklėtinė. Į šį klausimą geriausiai atsakytų mano auklėtiniai. Aš juos gerbiu, pasitikiu, stengiuosi suprasi, padėti, išklausyti ir patarti. Tai nėra lengva, nes mokiniai viską labai pastebi ir supranta, o dažnai neįsileidžia į savo pasaulį, privalai mokėti įgyti jų pasitikėjimą ir stengtis jo neprarasti. Jie nemėgsta melo, pažeminimo ir išdavystės. Kiekvienas mokinys yra savitas pasaulis, o kaip jį pažinti ir suprasti vienos taisyklės nėra – kiek mokinių, tiek ir ugdomų asmenybių.

 

Kokių idėjų ir tikslų turite ateičiai?

Didžiausias noras ir svajonė – kad kuo daugiau būtų mokinių, kuriems fizika – įdomus mokslas. Dar norėčiau modernios ir erdvios gamtamokslinės laboratorijos. Taip pat noriu dabar ir ateityje gyventi oriai, kad mokytojo profesija Lietuvoje pagaliau taptų prestižine.

 

Dėkoju už pokalbį. Linkiu, kad šios idėjos ir tikslai taptų tikrove.