Apie dalyvavimą draugiškoje olimpiadoje „Dramblys“ iš pirmųjų lūpų

Kovo 2–6 d. Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ „Bitučių“ grupės vaikai, kuriems padėjau aš, grupės pedagogė Kristina Kalinauskienė, dalyvavo respublikinėje draugiškoje socialinio emocinio ugdymo (SEU) olimpiadoje „Dramblys“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į socialinio ir emocinio ugdymo svarbą ir atliekant bendras užduotis, įtraukiant vaikus, pedagogus ir tėvus, stebėti SEU pažangą.

 

Kasdien vaikai atliko po 2–3 užduotis ar žaidimus savimonei, savitvardai, socialiniam sąmoningumui ugdyti, emocijoms pažinti, atsakingiems sprendimams priimti bei tarpusavio santykiams gerinti. Užsiėmimai buvo įdomūs, netradiciniai, todėl vaikams suteikė daug džiaugsmo, naujų atradimų ir puikiai lavino jau turimus įgūdžius. Olimpiados dalyviais galėjo būti ne tik ugdytiniai, bet ir jų tėvai. Tad jų prašėme kai kurias SEU olimpiados užduotis su vaikais atlikti namuose. Džiugu, kad tėvai noriai bendradarbiavo ir padėjo įgyvendinti sumanytas veiklas.

 

Ugdytinai mielai įsitraukė į šį savaitinį SEU „projektą“, kuris pasirodė labai lankstus užsiėmimų planavimo atžvilgiu, nes organizuoti olimpiados veiklas pedagogas galėjo jam palankiu metu. Veiklų pateikimo eiliškumas nebuvo reikšmingas, tad galima drąsiai teigti, jog buvo palikta vietos kūrybiškumui. Dėl galimybės rinktis ir dėl patogumo, „Bitučių“ grupė tam skyrė visą savaitę, tad buvo išbandytos absoliučiai visos draugiškos SEU olimpiados „Dramblys“ užduočių pakete pateiktos veiklos.

 

Kiekvienas SEU olimpiadoje „Dramblys“ dalyvaujantis pedagogas gavo paketą su konkrečiomis užduotimis, jų aprašymais, rekomenduojamais klausimais diskusijoms bei konkrečia užsiėmimų eiga – ką ir kaip daryti. Buvo nurodyta ne tik rekomenduojama kiekvieno užsiėmimo trukmė (kuri padėjo planuoti laiką), bet ir tai, kuo kiekviena užduotis yra svarbi ir reikšminga – tai padėjo pedagogui nenukrypti nuo temos ir siekti pagrindinio užsiėmimo tikslo. Dalyvavimas olimpiadoje buvo paprastas tuo, kad pedagogui nereikėjo papildomai ieškoti su užduotimis susijusios informacijos (viskas pateikta aplanke) ar savarankiškai ruošti užduočių lapų, nes viską buvo galima rasti aplanko prieduose, kuriuos reikėjo tik nukopijuoti kiekvienam užsiėmime dalyvaujančiam vaikui.

 

Gautame užduočių pakete buvo pateikti 7 įžanginiai, relaksaciniai ar apšilimo pratimai, padedantys vaikams nusiteikti valandėlėms. Galima pasirinkti vieną pratimą, kuris geriausiai tinka grupei arba kasdien rinktis ir išbandyti vis naują. Nuostabu yra tai, kad tuos pratimus savo veikloms pedagogas drąsiai galės naudoti ir ateityje, nes kai kurie iš jų yra universalūs ir gali tapti grupės ritualu prieš kasdienę ugdomąją veiklą. Žinoma, jei nė vienas iš pateiktų pratimų netinka ar nepatinka, pedagogui buvo suteikiama galimybė pasinaudoti savo idėjomis.

 

Užsiėmimai skirti 5 kompetencijoms ugdyti – atsakingų sprendimų priėmimo, savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių. Kiekviena kompetencija turėjo po keletą užduočių. Pavyzdžiui, atsakingų sprendimų priėmimo kompetencijai ugdyti buvo priskirti du užsiėmimai – „Aš liepiu…“ ir „Aš atsakingas už savo žodžius“. Pirmasis užsiėmimas padeda vaikams suprasti, kad negalima aklai pasitikėti kito žmogaus patarimais ir reikia mokytis apsispręsti savarankiškai. Antrojo užsiėmimo svarba yra padėti vaikams suprasti mūsų pasakomų žodžių „svorį“, kad esame atsakingi už savo žodžius.

 

Savimonės kompetencijai ugdyti buvo skirtos dvi veiklos – „Šypsenų siuntimas bei jausmų traukinukas“ (pagerino grupės atmosferą, vaikų nuotaiką, mokė patiriamus jausmus sieti su tam tikra mimika ar judesiais, mokė atpažinti jausmus iš neverbalinės kūno kalbos, mokė ne tik geriau atpažinti kitų jausmus, bet ir juos įvardyti) ir „Nupiešk emociją“ (vaikai prisiminė ar bandė įsivaizduoti, kaip atrodo žmogaus veidas, kai jis jaučia tam tikrą emociją bei bandė tai perteikti piešdami).

 

Savitvardos ugdymo užsiėmimai – „Progresuojanti raumenų relaksacija“ (padeda nurimti po stiprių išgyvenimų, sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudulį, greičiau užmigti, lengviau pabusti, pašalina nedidelį nuovargį, padidina vaiko darbingumą, padeda susikaupti, susikoncentruoti ir kartu daugiau nuveikti), kurią vaikai atliko namuose su savo tėvais ir „Stop!“ (vaikai mokėsi valdyti savo emocijas, elgesį įvairiose situacijose).

 

Socialinį sąmoningumą ugdėme užsiėmimais „Atstumtas arba pripažintas“ (vaikai mokėsi atpažinti ir pripažinti kito žmogaus jausmus ir suprasti, kaip jaučiasi atstumtas žmogus, mokėsi teikti pagalbą draugui sudėtingose situacijose) ir „Aš jaučiuosi“ (mokėsi suprasti kito žmogaus nuotaiką, jausmus, išsakyti savo jausmus).

 

Tarpusavio santykius tobulinome užsiėmimų „Kaip spręsti nesutarimus su draugais“ (vaikai ieškojo būdų, kaip išsaugoti draugystę, išspręsti nesutarimus, ginčus, reaguoti į tuo metu kylančius neigiamus jausmus) ir „Aš nekaltas! Jis tai padarė!“ (vaikai mokėsi pripažinti suklydus, nuoširdžiai kalbėtis vienas su kitu) metu.

Po kiekvieno užsiėmimo pedagogas kartu su vaikais turėjo aptarti, kaip jiems sekėsi.

 

Neatsiejama olimpiados dalis – individuali pedagogo refleksija, pildant refleksijos lapus, pasižymint svarbiausius aspektus pateiktais klausimais, tokiais kaip – kuo vaikams buvo įdomus užsiėmimas, kaip vaikai jautėsi atlikdami užduotis, kaip jiems sekėsi apibūdinti situaciją, kokios buvo jų emocijos po užduoties atlikimo, ar noriai įsitraukė į veiklą, jei ne – ką reikėtų keisti, kas buvo sunkiausia (grupės suvaldymas, paaiškinimas, vaikų bendravimas tarpusavyje), ar visiems vaikams pavyko suvaldyti emocijas, elgesį žaidimų metu, kaip pavyko užsiėmimas ir apskritai, ar jis pavyko ir kt. Reflektavimas padeda įsivertinti atliktų užduočių vykdymo sėkmę, dalyvių SEU gebėjimus ir fiksuoti pažangą.

 

Dalyvavimas tokiose ar panašiose veiklose, renginiuose, olimpiadose, projektuose ne tik praturtina mokymo procesą, bet ir padeda kurti geresnius santykius tarp ugdytojo ir ugdytinių, o taip pat – ir jų tėvų, leidžia praplėsti ugdymo turinį, paįvairinti ugdymo procesą. Tiek pedagogas, tiek ugdytiniai tampa labiau motyvuoti mokytis, nes naujų žinių įgyja per praktines veiklas, mokosi patraukliomis, neįprastomis formomis. Dalyvaudamas tokiose ar panašiose veiklose, kaip SEU olimpiada „Dramblys“, pedagogas patiria asmeninį profesinį tobulėjimą, praplečia socialinio emocinio ugdymo kompetenciją. Jis ne tik susipažįsta su naujais socialinio emocinio ugdymo metodais, bet taip pat turi puikią galimybę juos išbandyti praktiškai, sužinoti, kaip jie veikia ir ar veikia būtent jo ugdytinių rate.

 

Tokios veiklos neleidžia pedagogui „užsibūti“ komforto zonoje, skatina kūrybiškai išdėlioti procesą, laviruoti tarp jau pateiktos medžiagos ir galimybės interpretuoti, skatina pozityvumą, didina savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis, o esant poreikiui padeda susirasti partnerių, bendraminčių ir draugų tarp kolegų.