Apdovanoti geriausi Lietuvos mokslininkai

Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė 2019 m. Lietuvos mokslo premijas bei pasveikino laureatus. Tai, kaip sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, savotiška Lietuvos Nobelio premija. Pasak S. Skvernelio, dažnai jaučiame nepilnavertiškumo kompleksą, manome, kad esame blogesni, mūsų lygis ne toks aukštas, kokybė – prastesnė, bet taip nėra: „Tik gal visuomenė per mažai žino apie mokslo pasiekimus. Tie darbai reikšmingi, kai vėliau tampa praktiniais rezultatais. Bet tuomet nebematome arba nebeprisimename laureatų, kurių indėlis leidžia tuos rezultatus pasiekti“. Šie apdovanojimai, pasak A. Monkevičiaus, kasmet įteikiami prieš kovo 11-ąją, tad yra gera proga visuomenei atsigręžti į tai, kas gali kurti valstybės ir visuomenės pažangą geriausiu būdu. Mokslas – sritis, kurianti didžiausią pažangą: „Man mokslininkai yra stebuklas. Kiekvienas mokslininkas – pažinimo ekstremalas“, – kalbėjo ministras.

Humanitarinių mokslų srityje mokslo premijos įteiktos Rimvydui Petrauskui (teikė Vilniaus universitetas) už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais (2004–2018)“ ir Tojanai Račiūnaitei (teikė Vilniaus dailės akademija) už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai (2009–2018)“. Pasak R. Petrausko, LDK yra svarbi Lietuvos tapatybės dalis – mūsų šalies praeitis tiriama tarptautiniame kontekste: „Kalbame apie Lietuvą kaip apie pagonišką, izoliuotą, bet paaiškėja, kad XIV a. iš beveik nežinomo krašto Europos kilmingiesiems ji tapo madingiausia apsilankymo vieta, kryžiaus žygių metu į LDK prasidėjo kone „masinis turizmas“. Apie Lietuvą kalbame kaip apie kryžiaus žygių objektą, bet priėmę krikštą po 10 m. lietuviai patys pradėjo tokius žygius organizuoti: „Mes, istorikai, tyrinėdami praeitį, visada galvojame apie dabartį ir ateitį, todėl, kai Lietuva tapo krikščioniška viduramžių dalimi, ji tapo Europos valstybe ir iš esmės nubrėžė raidos trajektoriją, tendenciją, kuri svarbi ir šiuo metu, mums priklausant Europos Sąjungai“, – kalbėjo R. Petrauskas. Premiją mokslininkas skiria neseniai mirusiam akademiniam mokytojui, istorikui Edvardui Gudavičiui. T. Račiūnaitei premija įteikta už darbų ciklą, kurio siekis – pasitelkus istoriškai pagrįstus ir argumentuotus pjūvius konstruoti stebuklingųjų atvaizdų patirties visuomenėje modelį. Stebuklingo atvaizdo fenomenas mokslininkės tyrimuose tarsi veidrodis, kurio akivaizdoje pasirodo ir pasireiškia įvairios kultūros istorijos sritys: kasdienybės ir medicinos istorija, socialinių ryšių ir pamaldumo istorija, stebuklų patirties ir sampratos, paties atvaizdo ir vizualumo istorija. Dailėtyrininkė, kuri iš pradžių norėjo tapti dailininke, dėkojo stoti į meno istoriją paskatinusiai mamai.

 

Fizinių mokslų srityje premiją gavo Audrius Dubiečius, Mangirdas Malinauskas ir Mikas Vengris (teikė Vilniaus universitetas) už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų (2004–2018)“ bei Kęstutis Kubilius ir Jonas Šiaulys (teikė Vilniaus universitetas) už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė (2004–2018)“. M. Vengris su kolegomis tyrė, kas nutinka su medžiaga, kai į ją krinta labai trumpas ir labai intensyvus šviesos impulsas. Kad būtų aiškiau, mokslininkas paaiškino, kad nelabai stipraus ultratrumpojo šviesos žybsnio galia yra lygi 20 milijonų virdulių galiai. Visą šią galią galima sutelkti į erdvės vietą, kurios matmenys 100 kartų mažesni už žmogaus plauko storį. Šios žinios gali būti naudojamos inžinerijoje. „Tokie šviesos ir medžiagos nuotykiai ir yra tie darbai, kuriuos vykdome pastaruosius 15 metų, už juos ir gavome premiją. Kai pažvelgi atgal, atrodo, nieko nenuveikėme: neišsprendėme klimato kaitos, neišgydėme vėžio ar Coronos viruso, nepadvigubinome Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bet mums bedirbant laboratorijoje užaugo nauji mokslininkai, kurie, galbūt, ateityje irgi stovės šioje scenoje, atsirado nauji metodai ir prietaisai“. J. Šiaulys pasakojo, kad abu su kolega K. Kubiliumi yra ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus sūnūs: „Tik skirtumas tas, kad Kęstutis tikras, o aš – pagal mokslą. Savo darbuose nagrinėjame atsitiktinius procesus. Daugelį vykstančių reiškinių pasaulyje sunku nustatyti – koks po savaitės bus oras, kada ateis pavasaris ar prasidės krizė. Tokie klausimai domina visus. Tai – atsitiktiniai procesai, jie gali būti geri arba blogi. Taip ir pasidalijome darbus: Kęstutis nagrinėja gerus procesus, o aš – blogus“.

 

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įteikta Giedriui Barauskui, Antanui Gulbinui, Žilvinui Dambrauskui (teikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) už darbų ciklą „Kasos uždegiminių ir navikinių ligų molekulinių mechanizmų tyrimai, diagnostikos ir gydymo metodų optimizavimas (2004–2018)“, Vidmantui Staniui, Tadeušui Šikšnianui, Daliai Gelvonauskienei, Audriui Sasnauskui už darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“ (teikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir dar kelios įstaigos). G. Barauskas pasakojo, kad praeito šimtmečio pabaigoje kasos chirurgija kaip medicinos ar chirurgijos sritis nebuvo nei sistemiškai, nei kaip nors kitaip vystoma, toje srityje nebuvo jokio mokslo: „Svajojome apie molekulinę biologiją, genetinius tyrimus, tačiau apie tai dar turėjome per mažai supratimo. Prof. A. Gulbinas buvo pirmasis, kuris išvyko į užsienį studijuoti molekulinės biologijos ir parašė pirmą moderniųjų laikų disertaciją. Taip šioje srityje prasidėjo pažanga, ėmė formuotis kolektyvas. Smagu, kad sugebėjome išlaikyti bendrą kryptį ir tęsti darbus toliau“. V. Stanys teigė, kad žmonės pradėjo dirbti žemę prieš 10–14 tūkst. metų. Nuo to meto žmonija pasuko kitu raidos keliu ir tarsi įsigijo bilietą į vieną pusę – kelio atgal nebėra. Per tą laiką ekologinė aplinka kito ir tą daro nuolat – šių metų sausio mėn. temperatūra 6 laipsniais padidėjo. Vadinasi, žmogus taip pat turi keistis. O kaip turi keistis augalas, kuris yra „pririštas“ prie žemės ir negali pakeisti buvimo vietos? Mes, genetikai, prisiimame uždavinį išsiaiškinti, kokie „slaptažodžiai“ užrašyti augalo genome, kaip jis kovoja su nepalankia aplinka“, – apie savo indėlį į mokslą pasakojo V. Stanys.

 

Technologijos mokslų srityje premija atiteko Rimantui Gudaičiui, Šarūnui Meškiniui, Sigitui Tamulevičiui, Tomui Tamulevičiui (teikė Kauno technologijos universitetas) už darbų ciklą „Mikro- / nanostruktūros ir nanomedžiagos jutikliams, fotonikai ir energijos generavimui (2004–2018)“. S. Tamulevičius su kolegomis savo darbe pabandė pritaikyti žinias, į kurias investuojami labai dideli pinigai. „Mūsų srityje ryškiausios mokslinės publikacijos, inovatyvūs produktai buvo sukurti per pastaruosius penkerius metus – kai persikėlėme į Santakos slėnį, galėjome naudotis šiuolaikiška įranga, kai buvo sukurtos kūrybiškos darbo sąlygos. Per tą laiką tapome konkurencingi Europos ir pasaulio moksle“, – pabrėžė laureatas.

 

Laureatai dėkojo komisijai, kolegoms, įvairių sričių specialistams, kurių darbais naudojosi dirbdami mokslinį darbą, šeimų nariams, kuriems anot M. Vengrio, teko abejotina laimė gyventi su žmonėmis, paskendusiais svajonėse apie mokslą ir nuolat neturintiems laiko šeimai: „Jūs esate mūsų stiprybės šaltinis – mes jus mylime, nors tą sakome per daug retai“.

 

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Taip siekiama sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.  Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Darbai turi būti atlikti ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų, o juose išnagrinėta aktuali mokslo problema, tyrimų rezultatai įnešę svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatinę tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėję prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos