Ankstinamas brandos egzaminų pasirinkimo laikas: ką reikia žinoti, stojant į universitetą 2019 m.?

Siekiant sukurti mokiniams sąlygas anksčiau ir atsakingiau planuoti savo būsimų studijų kryptį, šiemet ankstinamas egzaminų pasirinkimo laikas. Švietimo ir mokslo ministerija priėmė sprendimą paankstinti egzaminų pasirinkimo laiką, todėl menų ir technologijų mokyklinius brandos egzaminus abiturientai jau pasirinko rugsėjį, o kitus turi pasirinkti iki spalio 24 d. Apie tai, kokius egzaminus pasirinkti ir kokie rodikliai bus taikomi stojant į universitetus 2019 m., kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriumi Romualdu KLIUKU.

„Asmenys, įgysiantys vidurinį išsilavinimą 2019 m. ir pretenduojantys į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, turi išlaikyti lietuvių, užsienio kalbos ir matematikos valstybinius brandos egzaminus, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis nei 40. Į universitetus bus priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7. Jau nuo kitų metų bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį“, – stojimo naujoves apžvelgia VGTU studijų prorektorius.

 

R. Kliukas pastebi tendenciją, kad pastaruoju metu liberalizuotas egzaminų pasirinkimas, norint įstoti į universitetą. Jis atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu gerai išlaikyti valstybinius lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Galvojant apie inžinerijos ar tiksliųjų mokslų studijų kryptį, studijų prorektorius rekomenduoja laikyti fizikos, informacinių technologijų ar chemijos brandos egzaminą.

 

Neretai jau nuo mokslo metų pradžios abiturientams kyla abejonių, kaip teisingai pasirinkti norimą studijų kryptį. Studijų prorektorius prieš renkantis egzaminus pirmiausia pataria gerai apgalvoti savo pasirinkimą. „Sparčiai tobulėjant technologijoms, jaunus žmones pasiekia milžiniškas informacijos srautas, kurį tenka suvaldyti. Visgi renkantis specialybę ir aukštąją mokyklą reikėtų apgalvoti, ar norima veikla bus įdomi ir po studijų, kai įgysite specialybę. Taip pat svarbu pasvarstyti ir apie įsidarbinimo galimybes ar darbo užmokestį atitinkamoje srityje“, – teigia R. Kliukas.

 

Studijų prorektorius atkreipia dėmesį, kad, renkantis egzaminus ir studijų kryptį, svarbu žinoti, jog išsilavinusio žmogaus darbo užmokestis kyla visą gyvenimą. „Pastovų darbo užmokesčio kilimą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė ir tarptautiniai statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, jei jauno žmogaus, baigusio aukštesniąją mokyklą ar kolegiją, darbo užmokestis kyla pirmus ketverius metus, o paskui būna pastovus beveik visą gyvenimą, tai žmogaus, baigusio universitetą ir įgijusio laipsnį, darbo užmokestis kyla iki 45–50 metų“, – įsitikinęs studijų prorektorius.

 

Šiandien, spalio 11 d., mokiniai lankosi VGTU organizuojamos Atvirų durų dienos renginyje. Čia jie gaus naudingos informacijos apie dominančias studijų programas, konkursinio balo sandarą, turės progą išsiaiškinti stojimo sąlygas. VGTU absolventė ir informacinių technologijų mokslų daktarė Eglė Radvilė pasidalys įkvepiančiu pranešimu, raginančiu tapti skaitmeninio pasaulio futuristais, dvejetainį kodą verčiant Kamerono kūriniais, bei papasakos, kodėl verta rinktis tiksliuosius mokslus.

 

Kūrėjas-išradėjas, VGTU „LinkMenų fabriko“ elektronikos cecho vadovas ir VGTU absolventas Ričardas Leščinskas pasidalys žiniomis, kas yra inžinerijos varomoji jėga ir kuo patrauklios inžinerijos studijos. Per Atvirų durų dienos renginį atvykusieji konsultuosis su stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistais bei fakultetų atstovais. Užsiregistravusieji iš anksto lankysis Saulėtekio mokslo ir technologijų parke, kur susipažins su slėnyje dirbančiomis įmonėmis bei jų vykdoma veikla.

 

###

 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Naujausiuose „QS World University Rankings 2019“ reitinguose VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų ir yra techniškųjų universitetų lyderis Baltijos šalyse. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 23 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų programėlių laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 480 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų ir praktikų galimybes.