„Alternatyva: aš esu toks ir net negaliu kitoks būti“

Saulena Lukšienė, Vaida Beinarienė
,
sveikatinimo projekto „Myliu gyvenimą“ vykdytojos

Gruodžio 7 d. Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje vyko rajoninė bendrojo ugdymo mokyklų, administracijos atstovų, mokytojų, mokinių, tėvų ir pagalbos mokiniui specialistų konferencija „Alternatyva: aš esu toks ir net negaliu kitoks būti“. Konferencijos organizatoriai ir rėmėjai: Jurbarko Naujamiesčio progimnazija, Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos sveikatinimo projektas „Myliu gyvenimą“ ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

 

Lietuvoje kiekvienais metais į bendrojo ugdymo mokyklas ateina vis daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių, kurie nori mokytis kartu su savo bendraamžiais. Ši vaikų grupė yra nevienalytė – nuo nežymių kalbos sutrikimų (disgrafija, disleksija, kai kurie tarties ypatumai) iki turinčių emocinių elgesio sunkumų ir kompleksinių negalių. Visi jie patiria mokymosi sunkumų, gali atsirasti įvairių sunkumų tarpusavio bendravimo su bendraamžiais srityje. Dažnai mokytojams nerimą kelia nežinia, kaip reikės dirbti su šiais vaikais, kokie bus SUP turinčio mokinio ir bendraklasių santykiai, kaip pavyks užmegzti kontaktą su jo tėvais, kaip reaguos kitų bendraklasių tėvai ir pan. Mokykloje visi susitelkę į mokinių mokymosi rezultatus, tačiau SUP mokinių ugdymo(si) mokykloje idėja nėra tik prikišti naujų žinių, o padaryti taip, kad būtų lengviau gyventi tarp kitų, pastebėti jų pažangą. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad adaptaciniai, komunikaciniai gebėjimai ir gebėjimai bendrauti yra aukštesni tų vaikų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje. Tačiau iššūkis yra visiems: pačiam vaikui, mokytojui, tėvams, mokiniams. Įgalinimo pedagogikos terminą apibūdina dialogas ir bendradarbiavimas tarp vaiko ir jį ugdančių asmenų, įtraukimas priimant sprendimus, pasirinkimo galimybės suteikimas. Deja, ugdymo realybėje dažnesni ne vaiko įgalinimo atvejai, o suaugusiųjų autoritarizmas ir smerkiantis požiūris. Iškilus problemai, tėvai pirmiausia linkę kaltinti savo vaikus, paskui mokyklą ir tik vėliau save. Mokytojai taip pat didžiausiais visų problemų kaltininkais linkę laikyti patį mokinį, tėvus ir tik kraštutiniu atveju – mokyklą. Todėl šioje konferencijoje dalyvavo pedagogai, tėvai, mokiniai ir visi tie, kurie padeda ugdyti SUP mokinį, pasidalydami savo gerąja patirtimi apie sėkmingą SUP vaikų auklėjimą, motyvavimą, ugdymą. Dažnai yra sakoma, kad SUP mokiniai riboja ugdymo procesą, bet taip nėra, nes suteikiama galimybė nuolat tobulėti šalia esantiems žmonėms, ieškoti tinkamų žingsnių problemoms spręsti.

 

Renginį pradėjo Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos neformaliojo švietimo būrelis „Žaidžiame teatrą“ kartu su vadove pradinių klasių mokytoja metodininke Ingrida Naujokaitiene. Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams tarė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Darius Juodaitis ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Zita Tytmonienė. Pranešimų sesija prasidėjo interviu „Mano vaikas toks, o ne kitoks“, kuriam vadovavo Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos psichologė Vaida Beinarienė. Savo patirtimi pasidalijo Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja, specialioji pedagogė metodininkė, psichologo asistentė Dalia Kasperavičienė. VšĮ „Bendrystės galia“ vadovė Dalia Kuliešienė pristatė socialinės iniciatyvos „Galių dėžutės“ viziją: vaikas turi specialiųjų poreikių, o ne problemų, VšĮ „Meda Project“ įkūrėja Eglė Veršininienė vedė praktikumą „Požiūrio taškas“.

 

Po pranešimų sesijos konferencijos dalyviai susiskirstė į darbo grupes: tėvų, mokytojų ir mokinių. Visi siūlė idėjas ir mintis, kaip gerinti SUP mokinių psichologinę savijautą, saugumą klasėje, pamokoje. Pagrindinė mintis, nuskambėjusi grupių pasisakymuose, buvo: „Galime taikyti įvairiausius metodus, teorines žinias, kurias turime, tačiau emociniai poreikiai yra svarbiausi.“ Tai – vaiko saugumas, rodomas kitų dėmesys jam, supratimas, tolerancija. Norėdamas jaustis laimingas, žmogus turi jaustis tam tikros bendruomenės dalimi. O kai vaikas laimingas, laimingi ir visi šalia jo esantys žmonės!

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.