Pedagogo įtaka ikimokyklinukų socializacijai per kalbą ir kūrybinę veiklą

„Svarbiausias harmoningos asmenybės ugdymo tikslas – padaryti laimingą vaiko dabartį ir ateitį, o tam svarbiausia „įauginti“ vaiką į visuomenę, tai yra socializuoti.“ (Juozas Vaitkevičius)   Tikslinga ir kryptinga 3–6 metų vaikų socializacija padeda nuo vaikystės suformuoti tinkamas vertybes, ugdo adekvačias, racionalias reakcijas į aplinką ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje, jaunystėje ir brandžiame amžiuje. Vaikystėje įgyjami asmenybės bruožai, kurie išlieka […]

Skaityti daugiau »

Kokių įgūdžių reikia XXI a. vaikams?

Vilniaus Valdorfo mokyklos ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos IT mokytojas Tomas ŠIAULYS nesunkiai atskiria, kurie mokiniai klasėje linkę į priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų ar socialinių tinklų. Tokie vaikai turi dėmesingumo, motyvacijos problemų, į pamokas ateina neišsimiegoję. Jaunas ir inovatyvus pedagogas šiame interviu pasakoja apie tai, kodėl jam nepatinka vaikų skirstymas į Z ar alfa kartas, kodėl jo mokykloje iš visų mokinių rytais […]

Skaityti daugiau »

Svarbiausia – fanatiškai mėgti savo dėstomą dalyką

Saulėtą balandžio pavakarę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje apdovanoti geriausi 2018-ųjų šviesuliai – Metų mokytojai. Vienu iš jų tapo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas Dainius STASYS. Tikiu, kad šio pedagogo pamokos mokiniams ypač patinka – juk kas nenorėtų dalyvauti žygiuose už mokyklos ribų – Gaujos nacionaliniame parke, Kuržemėje ir kt. Maža to, atliekant gimnazijos išorinį vertinimą, jo geografijos […]

Skaityti daugiau »

Istorijos mokymas ir mokytojų rengimas Vokietijoje: pokalbis su prof. Elisabeth Erdmann

Reikia pripažinti, kad XX a. istorijos mokymui Lietuvoje įtaką darė Vokietijos patirtis. Nepriklausomos Lietuvos istorikai dažnai savo darbuose remdavosi Vokietijos autoriais, kai teikdavo rekomendacijas savo krašto mokytojams, kaip mokyti istorijos. Tai galima akivaizdžiai matyti pavarčius to laikotarpio metodinio pobūdžio darbus. Kai po sovietinės okupacijos Lietuva atkūrė valstybingumą, vėl pasitarnavo Vokietijos patirtis: buvo gilinamasi į istorijos didaktikos atstovų darbus, susipažįstama su […]

Skaityti daugiau »

Mokytojo profesinis tobulėjimas remiantis mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis

Anotacija   Straipsnyje, remiantis bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo, kaip procesinio tyrimo, duomenimis, analizuojamos mokytojų profesinio tobulėjimo, profesinio meistriškumo realijos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio meistriškumo ir jo poveikio mokinių ugdymosi rezultatams ryšys, pateikiami sektini, kryptingo profesinio mokymosi, nukreipto į ugdymo kokybės tobulinimą, pavyzdžiai, akcentuojama kolegialaus grįžtamojo ryšio svarba. Remiantis bendrojo ugdymo mokyklų 2017–2018 m. išorinio vertinimo duomenimis, […]

Skaityti daugiau »

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – įtraukiojo ugdymo procese

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – tai ne tik įstaiga, kur mokosi regos negalią turintys vaikai. Centro specialistai teikia švietimo pagalbą šalies bendrojo ugdymo mokykloms, pedagogams, tėvams ir vaikams. Apie tai, kaip centras įsitraukia į įtraukiojo ugdymo procesus, kalbamės su direktore Nerija MOSKALIONIENE. Į ikimokyklinio ugdymo skyrių priimame vaikus nuo dvejų metų, gimnazijoje mokiniai gali įgyti pagrindinį ir vidurinį […]

Skaityti daugiau »

Pradinis ugdymas – neįspraustas į rėmus

Po įkvepiančio pokalbio apie šiuolaikinį pradinį ugdymą ir inovatyvius metodus su profesore, tyrėja, vadovėlių autore Daiva Jakavonyte-Staškuviene nusprendžiau susipažinti su visa tai ne tik iš teorinės, bet ir iš praktinės pusės. Nuvykus į Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinę mokyklą, susitikau su jaunąja pedagoge, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos ketvirtakurse Lina IGNATAVIČIŪTE. Lina šiuo metu moko antrokus ir […]

Skaityti daugiau »

Kur slypi mokinio sėkmės paslaptis?

Koks veiksnys labiausiai lemia mokinio sėkmę jau vaikystėje? Kodėl vieni mokiniai patys noriai išsikelia tikslus, o kiti vengia bet kokių iššūkių – kas tai lemia? Kaip tinkamai motyvuoti mokinį siekti aukštesnių rezultatų ir ko pamokose dažnai pasigenda vyresniųjų klasių mokiniai? Apie šias ir kitas aktualijas pagal Kupiškio rajono savivaldybės mokyklose vykdyto projekto „Iniciatyva savivaldybėms“ tyrimą buvo diskutuojama ne tik mokinių, […]

Skaityti daugiau »

Šiuolaikinis mokytojas yra vadybininkas

Dabartinės profesinės mokyklos griauna bet kokius pasenusius nusistatymus. Viena iš jų – Elektrėnų profesinio mokymo centras (EPMC), kur nerasite apleistų patalpų, neperspektyvių profesijų programų ar nekvalifikuotų specialistų. Mokykla džiaugiasi neseniai atlikta renovacija, steigiamomis darbo rinkai aktualiomis profesijomis ir gausiu būriu jaunų pedagogų. Būtent čia susitikome su kūno kultūros ir sveikatingumo mokytoju, asmeniniu treneriu Visvaldu AŠMENA, neseniai įgijusiu švietimo lyderystės magistro […]

Skaityti daugiau »

Daugiau dėmesio – švietimo valdymo procesams

Tęsiame temą „Pedagogų rengimas: ko galime pasimokyti iš kitų?“ Helsinkio universiteto (Suomija) Edukologijos fakulteto profesorius Jaris Lavonenas savo parengtu pranešimu „Bendradarbiavimas pažangai rengiant mokytojus Suomijoje“ (angl. The Finnish Approach to Collaborative Improvement of Teacher Education) pristatė 2015 m. inicijuotos tyrimais grįstos Suomijos švietimo reformos principus. „Visų pirma reikia pripažinti, kad pasaulyje nėra vienos teisingos švietimo valdymo sistemos. Kiekvienoje šalyje sukuriamas […]

Skaityti daugiau »
1 2 3