6 praktiniai patarimai, kaip išmokyti vaiką valdyti savo laiką prie kompiuterio

Ringailė Kalinauskaitė

Paprasti būdai pažinti vaikų poreikius, nustatyti ribas, supažindinti su prioritetais ir rodyti gerą pavyzdį padės išmokyti vaikus patiems labiau kontroliuoti save.

 

Laikas, praleidžiamas prie kompiuterio ekrano, kelia nesutarimų tarp šiuolaikinių tėvų ir jų vaikų. Pastarieji, atrodo, nejaučia jokių ribų, o suaugusieji nepajėgia to kontroliuoti. Pasak „Common Sense Media“, 59 proc. žmonių sako, kad jų atžalos yra priklausomos nuo išmaniųjų prietaisų, o 66 proc. teigia, kad jų vaikai per daug laiko praleidžia įnikę į ekranus.

Specialistai sutaria, kad ne išmaniųjų prietaisų draudimas, o saikingas naudojimas atsirenkant turinį neša vaikams daugiausia naudos. Kaip išmokyti juos naudotis technologijomis atsakingai? Ką daryti, kad netaptų priklausomi? Kaip paskatinti prie kompiuterio ekrano ne tik žaisti, bet ir mokytis?

 

Praktiniais patarimais, padėsiančiais tėvams išmokyti vaikus veiksmingiau leisti laiką prie kompiuterio, dalijasi vaikų programavimo akademijos „CodeAcademy Kids“ vadovė Aurelija Makselytė.

Išsiaiškinkite, ko vaikas nori

 

Į virtualią erdvę turėtų būti žiūrima kaip ir į bet kurią kitą aplinką vaiko gyvenime. Svarbu stengtis tą aplinką pažinti, suprasti, ką vaikas joje veikia, kas jį ten domina, su kokiais draugais bendrauja.

Internetas atveria begalę galimybių – įvairios platformos, svetainės, mobiliosios programėlės, socialiniai tinklai, filmai.

„Neskubėkite drausti. Iš pradžių išsiaiškinkite, kokiose svetainėse ir kokiais tikslais jūsų atžala nori lankytis. Saugojimas turi eiti koja kojon su laisve gilintis į rūpimas temas. Yra turinio, kurį reikia drausti, bet jei vaikas jaus tėvų nepasitikėjimą juo, tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Kalbėdami apie tai, kodėl nori lankytis vienose ar kitose svetainėse, lavinsite vaiko kritinį mąstymą, parodysite, kad juo pasitikite, vertinate jo atvirumą“, – sako A. Makselytė.

Padėkite internete rasti patinkančią veiklą

 

Nuo pat pradinių klasių mokiniai ima aktyviai naudotis internetu ir siekia jį pažinti. Šiuo laikotarpiu yra svarbu padėti jiems atrasti technologijų naudojimą ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi.

Internete nesunku rasti tinklalapių apie gamtą, istoriją, meną. Vaikui uždavus klausimą „Ką ėda meškos?“, užuot sukus galvą patiems, galima pasiūlyti ieškoti atsakymo internete ir padėti atsirinkti patikimus šaltinius.

„Smalsumas – tai labiausiai mūsų praktikoje pasiteisinusi mokymosi varomoji galia. Išsiaiškinę vaikų pomėgius, skatiname juos kurti su hobiais susijusius asmeninius projektus. Vieni pasirenka kurti elektroninę parduotuvę, kiti – žaidimą. Kad ir koks būtų tikslas, paties sugalvotas, jis suteikia vaikui motyvacijos ir užtikrina geresnį informacijos įsisavinimą“, – pasakoja A. Makselytė.

Tai, kad vaikų pomėgiai yra visai kitokie nei mūsų, nereiškia, jog jie yra mažiau vertingi asmeniniam augimui. Atradę technologijų galimybes, vedami savo siekių, vaikai mielai ima naudoti jas žinioms plėsti ir patys.

Nustatykite ribas

 

Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių veiklų, svarbu sutarti, kiek laiko per dieną vaikas gali praleisti prie kompiuterio. Turėdamas tokią ribą, jis pradės atsakingiau rinktis, kam tą laiką skirti.

Vienas iš būdų palengvinti laiko prie kompiuterio ir jo panaudojimo stebėjimą – tai vesti tam skirtą užrašų knygelę ar skaitmeninį įrankį. Jei tai knygelė, ji turėtų būti laikoma tokioje namų vietoje, kurioje dažniausiai naudojamasi kompiuteriu, kad kiekvienas vaikas galėtų pasirašyti, kiek tą kartą praleido laiko prie ekrano ir ką per jį nuveikė. Laikmatis taip pat gali būti naudingas, ypač jauniausiems šeimos nariams.

Toks dokumentavimas gali padėti vaikams suprasti, kam ir kiek laiko skiria, planuoti, kur turėtų gaišti mažiau, kad kuriai nors veiklai liktų daugiau.

Padėkite pažinti prioritetus

 

Kartu su laiko planavimu atsiranda poreikis suprasti prioritetus. Nuo pat mažens, kalbant su vaikais apie jų dienotvarkę, svarbu paaiškinti, kas turi būti padaryta pirmiausia, vėliau, pabaigoje.

Jaunesni vaikai dažnai negalvoja apie ilgalaikius prioritetus. Jie dėliojami savaitei, dienai ar valandai. Todėl mokantis geriausia pradėti nuo trumpo laiko tarpo veiklų nusistatymo ir po truputį eiti prie ilgesnių.

Toks būdas gali būti taikomas ir naudojantis kompiuteriu. Pavyzdžiui, pirmiausia turėtų būti išnaudojamas dienos laikas, skirtas naudotis internetu namų darbams ar kitos su mokymusi susijusios informacijos paieškai, o vėliau – žaidimams ir kitoms pramogoms.

„Dienotvarkę reikėtų grįsti šeimos vertybėmis. Jeigu vertiname laisvę, tai mokomės tam, kad vėliau galėtume keliauti, gilinti žinias sau įdomiose disciplinose. Jeigu vertiname tobulėjimą, stengiamės išmokti naujų dalykų. Kad vaikas laikytųsi taisyklių, reikia, kad pats tas taisykles sugalvotų ir suprastų jų priežastis. Valanda kompiuterinių žaidimų po pamokų nebūtinai yra blogas dalykas. Galbūt tai padės pailsėti prieš ruošiant namų darbus. Tačiau vaikas turi suprasti, kad namų darbai yra svarbiau ir vis tiek turės būti padaryti“, – sako A. Makselytė.

Skatinkite žaidimus be technologijų

 

Siekiant apsaugoti vaiką nuo per didelio įsitraukimo į virtualų pasaulį, svarbu parodyti jam, kad išjungus kompiuterį taip pat galima rasti smagių veiklų.

„Netiesa, kad šiuolaikinės technologijos pakeitė ar visiškai išstūmė tradicinius žaidimus ar fizines veiklas. Per stovyklas pastebėjome, kad vaikai ne ką mažiau nei kompiuteriniais užsiėmimais džiaugiasi stalo žaidimais, grupinėmis veiklomis lauke, estafetėmis. Tereikia suteikti jiems galimybę tai išbandyti. Jei grįžę namo tėvai pirmiausia sėda prie kompiuterio, tą patį darys ir vaikas“, – aiškina A. Makselytė.

Atsižvelgiant į tai, kuo vaikas domisi, reikėtų skirti laiko šeimos išvykoms į gamtą, stalo žaidimams, įvairiems sportams, apsilankymams renginiuose ar kitoms aktyvioms pramogoms. Laikas atsitraukus nuo kompiuterio ar telefono ekrano turi būti užimtas nuobodžiauti neleidžiančiais ir smalsumą patenkinančiais užsiėmimais.

Nenaudokite technologijų vaikų dėmesiui nukreipti

 

Vaikai stebi tėvų pavyzdį ne tik tada, kai tėvai to siekia. Kad ir kaip veiksmingai išmanieji prietaisai išlaiko vaikus ramius ir tylius, jie neturėtų būti naudojami kaip dėmesio nukreipimo priemonė. Toks naudojimas gali formuoti požiūrį, kad griebtis technologijų vien tam, jog praleistum laiką ar nuslopintum emocijas, yra teisinga.

Vaikai turėtų būti mokomi atpažinti ir valdyti stiprias emocijas, įveikti nuobodulį ar nurimti, pasitelkiant kvėpavimą, bendravimą, problemos sprendimų ieškojimą ir kitus būdus, bet ne kompiuterinius žaidimus.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *