Psichologė ir skaitymo specialistė: kas lemia kokybišką vaikų ugdymą?

Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, garsūs vaikų knygų rašytojai ir iliustruotojai įteiks dovaną Lietuvos vaikams – „Knygiukus“ – istorijas, papasakotas iš vieno A4 formato lapo išlankstomose šešių puslapių knygelėse. Jas nemokamai parsisiųsti iš interneto, atsispausdinti ir susilankstyti galės kiekvienas vaikas. Projektą „Knygiukai į pagalbą vaikams“ sumanė vaikų ir jaunimo literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ kartu su VšĮ Vaiko psichologijos centru ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi. Apie „Knygiukus“ ir tai, kodėl knygos yra būtinos vaikų gyvenime, kalbamės su Vaiko psichologijos centro įkūrėja, psichologe dr. Monika Skeryte-Kazlauskiene ir skaitymo specialiste Inga Mitunevičiūte.

Skaityti yra gerai, skaityti reikia – visi šitai tarsi supranta, tačiau kas iš tiesų slypi už to „gerai“ ir „reikia“?

Inga Mitunevičiūtė. Ne taip seniai Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai atliko didžiulį tyrimą, kurio metu tyrinėjo knygų skaičių asmeninėse vaikų bibliotekose ir kaip jis susijęs su vaikų mokymosi rezultatais. Buvo išvestas tiesioginis ryšys – kuo daugiau knygų vaikas turi, tuo geriau jam sekasi tiek mokykloje, tiek aukštojo mokslo įstaigose. Tyrimas teigia, kad ir karjeros sėkmė priklauso nuo skaitymo – ne nuo to, kokią aukštojo mokslo įstaigą vaikas pasirenka. Tikrai ne visos šeimos pagalvoja ir žino apie tokį ryšį ir tikrai ne visos gali užtikrinti, kad vaikai turėtų knygų, kad jas skaitytų. Dar vienas faktas – vaiko teisė į kultūrą, kurios dalimi yra ir literatūra, yra įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje. Dabartinė pasaulį ir Lietuvą ištikusi situacija parodė, kad šalyje yra trisdešimt penki tūkstančiai vaikų, kurie neturi nei kompiuterių, nei interneto, ką jau kalbėti apie knygas – jos jiems absoliutus prabangos dalykas.

 

Projekto „Knygiukai į pagalbą vaikams“ tikslas – sukurti nemokamas knygeles, kurios galėtų pasiekti kiekvieną vaiką neišeinant iš namų. Kaip „Knygiukai“ prisidės prie asmeninių vaikų bibliotekų kūrimo ir teisės į kultūrą įgyvendinimo?

Inga Mitunevičiūtė. Prie „Knygiukų“ projekto prisidėjo daugiau nei penkiasdešimt puikių vaikų knygų rašytojų ir iliustruotojų. Suskirsčius juos poromis tikėtina, kad gims dvidešimt-trisdešimt mažų knygelių. Jeigu vaikas visas jas atsispausdins ir turės, tai jau bus puiki pradžia.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė. Vaikai galės susieti „Knygiukų“ autorius su kitomis jų knygomis, esančiomis knygynuose ar bibliotekose. Galbūt pastebės panašių piešinių, kokių bus matę „Knygiukuose“. Toks ryšys galėtų paskatinti vaikus imtis ir kitų knygų – ne visiems drąsu iš karto paimti į rankas didelę, storą, gražiai išleistą knygą, o „Knygiukai“ galėtų tapti pirmuoju žingsniu skaitymo džiaugsmo link.

 

„Knygiukas“ – vos šimto žodžių knygelė. Ar tokio didumo knyga gali būti kuo nors daugiau nei tik laisvalaikio praleidimo forma?

Inga Mitunevičiūtė. Kiekviena knyga, nesvarbu, kokio ji didumo, gali paveikti skaitytoją. Kartą Ernestas Hemingvėjus susilažino su draugais, kad parašys istoriją iš šešių žodžių ir jam pavyko. Lietuviškai ta istorija netgi trumpesnė – vos penki žodžiai. Ji skamba taip: parduodami vaikiški batukai, niekada nedėvėti. Keliais žodžiais papasakota istorija palieka didžiulę erdvę, tuščią vietą, kurią skaitytojas gali interpretuoti ir užpildyti. Kas ten nutiko? Kodėl tie batukai niekada nedėvėti? Kodėl parduodami? Variantų gali būti daugybė. Tai ir yra istorijos paveikumas – galimybė pačiam sukurti istoriją paliktame plyšyje, nešiotis ir nuolat apie ją galvoti. Be to, „Knygiukai“ ne tik tekstas, tai ir iliustracijos – kas netelpa į žodžius, galima perteikti vaizdais.

 

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė. Kai gimė „Knygiukų“ idėja, pagrindinė mintis buvo ta, kad knyga nebūna per maža. Kiekviena knyga savyje ką nors atneša – mintį, nuotaiką, nuotykį, pasiūlymą. Tai parodė tėvų atsiliepimai apie kalėdinius „Knygiukus“ (VšĮ Vaiko psichologijos centro steigėja Monika Skerytė-Kazlauskienė pirmą kartą „Knygiukų“ idėją įgyvendino advento kalendoriaus pavidalu) – vaikai atrado tai, kas jiems svarbu, o tėvams, kai kurie „Knygiukai“, tapo puikia priežastimi pasikalbėti su vaikais apie dalykus, apie kuriuos jie galbūt dar nesikalbėjo.

 

Kad vaikas skaitytų, neužtenka tik įduoti į rankas knygą. Ko reikia knygai, kad ji įtrauktų ir sudomintų?

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė. Man labai patinka šiuolaikinė savideterminacijos teorija, kuri sako, kad visi žmonės, tiek suaugę, tiek vaikai, turi tris pagrindinius poreikius: dėmesio, ryšio su kitais žmonėmis ir kompetencijos. Tarsi ir suvokiame, kad vaikams reikalingas dėmesys, bet retai susimąstome, kodėl jiems iš tiesų jo reikia?

Gaudami dėmesio vaikai jaučiasi girdimi, matomi, jie supranta, kad kažkas juos jaučia. Jeigu vaikai negauna pozityvaus dėmesio, tampa „nematomais“ arba destruktyviais vaikais, griaunančiais viską aplink.

Palankus dėmesys rodo, kad aš suprantu, kaip tu jautiesi, suprantu, kad tu štai taip matai pasaulį, padeda vaikams tarsi jausti pagrindą po kojomis, nuo kurio jie gali atsispirti, augti ir bręsti; padeda suvokti, kas aš esu, kokios mano galios, stiprybės, suprasti, kad štai tokie yra mano jausmai, o mano mintys ir sprendimai – svarbūs.

Ryšio su kitais (socialumo) poreikis karantino metu ypatingai kenčia: vaikai nesusitinka su draugais, tėvai dirba. Ir šiaip ne kiekvienas vaikas gauna pakankamai galimybių pasikalbėti su artimais žmonėmis apie tai, kas svarbu jam. Kompetencijos poreikis, paprastai tariant, yra tas gerasis jausmas, kurį patiriame, kai kažką padarome – kai suvokiame, kad štai, aš galiu.

Pagrindinė vaikų veikla yra žaidimas, o žaisdami vaikai gali viską – būti stiprūs, net supergalių įgyti, jiems viskas pavyksta; visai ne kaip per kokį matematikos testą. Knyga, kaip ir žaidimas, gali patenkinti visus tris vaikų poreikius. Gali padėti surasti ryšį su savimi ir kitais, nes knyga padeda vaikams suprasti kokie jie yra, knygose jie gali išskaityti, kad suaugusieji juos supranta (tiek autoriai, rašantys vaikams, tiek knygų veikėjai) ir leidžia būti tokiais, kokie yra, tuo įgalindami vaikus. Skaitydami vaikai tapatinasi su veikėjais, atranda, kad yra „normalūs“, kad yra ir kitų, mąstančių kaip jie. Vaikams patinka knygos, kurios atliepia jų poreikius.

 

Knygos vaikams rašomos įvairiausiomis temomis – nuo linksmų ir šviesių iki tikrai labai liūdnų. Kokias temas siūlytumėte rinktis vaikams šiuo laikotarpiu ir kokių reikėtų vengti?

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė. Manau, kad nėra temų, kurių reikėtų vengti – vaikams svarbu kalbėtis nuoširdžiai, net ir apie liūdnus dalykus. Būtų gerai, jei knygos baigtųsi pozityviai, kad istorija pasiūlytų išeitį, parodytų, jog kažkas slypi už tų sunkių temų, net jei yra sunkių jausmų, juk jausmai nėra blogai; būna, kad ir kitiems taip atsitinka – visko pasitaiko gyvenime, bet mes, vieni kitiems padėdami, įveiksime kliūtis ir išgyvensime. Iš knygų norisi pasisemti galėjimo, pozityvumo, įveikos būdų.

 

Inga Mitunevičiūtė. Visai neseniai pas mane į darbą (biblioteką) atėjo mergaitė, su kuria nuolat pasikalbame, atrodė tokia liūdna, prislėgta. Paklausiau, kas nutiko. Mergaitė pasakė, kad bijo viruso. Kai prasidėjo karantinas, turbūt dauguma suaugusiųjų priėmė sprendimą, kaip sumažinti vaikų nerimą – sakyti jiems, kad vaikams virusas nepavojingas, kad nieko jiems neatsitiks, ir aš pradėjau tą visą litaniją… Tada ta mergaitė taip „pastatė mane į vietą“! Žinau, – sakė, – bet mano klasiokės mama laukiasi. Moralas čia toks – nereikia supaprastinti vaikų jausmų. Mes manome, kad vaikai apsiriboja savimi, tačiau tai netiesa – jie jaučia aplinką, mąsto apie kitus žmones, jiems taip pat neramu, o apie nerimą, kaip ir apie bet kokius dalykus – smagius ar sunkius, kalbėtis reikia. Kur kitur, jei ne knygose, vaikai perskaitys apie tai, kas jiems rūpi? Ypač kai tėvai, šiuo metu, bando visaip apsaugoti vaikus, nuo neramumų ir netikrumų, vengdami apie tai kalbėtis.

 

Birželio 2-ąją kviečiame į virtualų pokalbį „Vaikai ir tėvai namuose. Emocijos neramiais laikais ir gydanti skaitymo galia“. Psichologę Moniką Skerytę–Kazlauskienę ir skaitymo specialistę Ingą Mitunevičiūtę „Zoom“ platformoje kalbins vaikų knygų autorė Kotryna Zylė. Renginio nuoroda https://us02web.zoom.us/j/88332985785.

 

Apie projektą „Knygiukai į pagalbą vaikams“

„Knygiukus“ neatlygintai kurs profesionalūs vaikų knygų kūrėjai – tai jų dovana Lietuvos vaikams. Tarp projekto dalyvių yra ir Lina Žutautė, Vaiva Rykštaitė, Vytautas V. Landsbergis, Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė, Jurga Vilė, Lina Itagaki, Justinas Žilinskas, Kotryna Zylė, Marius Marcinkevičius, Neringa Vaitkutė ir dar keturios dešimtys puikių vaikų rašytojų ir iliustruotojų.

 

Specialūs projekto „Knygiukai į pagalbą vaikams“ renginiai vyks birželio 1–5 dienomis virtualioje erdvėje.

„Knygiukus“ parsisiųsti projekto organizatoriai kvies nuo birželio 1-osios, Tarptautinės vaikų gynimo dienos. Juos rasite internetinėje svetainėje www.knygiukai.lt.

 

Projekto partneris – Lietuvos kultūros institutas.

 

Projekto organizatorių inf.